Dirvožemio mikroorganizmai


Mikroorganizmai dirvozemyje. Dirvozemio mikroflora. Dirvožemis skaidrės. Dirvožemis referatas. Saprofitai. Aplinkos mikrobiologija. Dirvozemio gyventojai. Dirvozemio bioindikatoriai. Aplinkos mikrobai dirvozemis. Kaip plačiai mikroorganizmai paplite musu žemeje.

Aplinkos referatas. Įvadas. Dirvožemio mikroflora. Mikroorganizmų reikšmė humusui susidaryti ir kauptis. Mikrobų poveikis mineralams. Aplinkos veiksnių įtaka mikroorganizmams dirvožemyje susidaryti. Dirvožemio mikrobiologiniai tyrimai. Išvados. Literatūra.


Mūsų žemėje gausiausi gyvosios gamtos atstovai yra labai maži, plika akimi nematomi organizmai – mikroorganizmai. Žmonių, palyginus su mikroorganizmais, yra labai mažai. Viename mėgintuvėlyje išauginama daugiau mikroorganizmų, negu yra žemėje žmonių. Mikroorganizmai yra seniausi mūsų planetos gyventojai, todėl paplitę visur. Jų pilna dirvožemyje, vandenyje, visų rūšių maisto produktuose, gyvūnų virškinamajame trakte, ore. Jie prisitaikę prie įvairiausių sąlygų, net ir ekstremalių. Nėra tokios natūralios organinės arba neorganinės medžiagos, kuri netiktų maistui vienam ar kitam mikroorganizmui. Jie ardo kiečiausias kalnų uolienas, ,,sugraužia” geležį, ,,geria” naftos produktus, supūdo augalų liekanas ir gyvūnų lavonus. Mikroorganizmai yra stropiausi žemės sanitarai, kartu ir maisto paruošėjai augalijai bei gyvūnijai. Dėl mikroorganizmų veiklos žemėje vyksta įprasta normali medžiagų apykaita, nelieka jokių atliekų, klesti gyvybė. Jeigu nesilaikoma gamtos dėsnių, augalai nesubalansuotai tręšiami, nesubalansuota gyvūnų ir žmogaus mityba, tuomet mikroorganizmai užpuola gyvus organizmus, ir jie suserga, kyla pavojingos epidemijos. Toks mikroorganizmų siautėjimas – aiškiausias nukrypimų nuo gamtos dėsnių pavyzdys.

Šio darbo tikslas – apibūdinti dirvožemio mikroorganizmus.

Pagrindinę dirvožemio mikroflorą sudaro įvairūs saprofitai, kurie, esant palankioms sąlygoms, jame dauginasi. Labai švariame dirvožemyje 1g žemės randama 1,5 – 2 mln. Įvairių mikrobų. Sukultūrinto dirvožemio 1 ha gali būti 5 – 6 tonos mikrobų masės. Kuo dirvožemis geriau įdirbtas ir patręštas, tuo jame daugiau mikrobų. Dirvožemyje mikroorganizmų daugiausia randama 15 – 20 cm gylyje; 1,5 – 5 m gylyje mikroorganizmų būna labai mažai arba jų visai nerandama.

Dirvožemio saprofitai dalyvauja gamtos medžiagų apykaitoje. Sintetindami kai kuriuos vitaminus, fermentus, saprofitai taip pakeičia įvairias dirvožemio medžiagas, kad jas lengvai įsisavina augalai. Svarbiausi iš jų yra miksobakterijos, puvimo, nitrifikuojančios, denitrifikuojančios, azotą fiksuojančios, sviesto rūgšties, sieros bakterijos. Dirvožemio mikrobai naudojami kaip indikatoriai naftos telkiniams aptikti, jūrų, okeanų hidroliziniams savumams ištirti. Dirvožemyje gausu aktinomicetų, grybelių (mucor, aspergillus, penicillium), gramteigiamų, sporas sudarančių bakterijų.

  • Aplinka Referatai
  • 2012 m.
  • 12 puslapių (2282 žodžiai)
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 16 KB
  • Dirvožemio mikroorganizmai
    9 - 2 balsai (-ų)
Dirvožemio mikroorganizmai. (2012 m. Kovo 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/dirvozemio-mikroorganizmai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:23