Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais (2)


Ekologijos referatas. Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais. Sunkiųjų metalų apibendrinimas Kadmis. Sunkiųjų metalų migracinės formos dirvožemyje. Sunkiųjų metalų migracijos procesai dirvožemyje. Teršalų migracija. Teršalų akumuliacija. Priemonės sunkiųjų metalų poveikiui mažinti. Sunkiųjų metalų valymas iš dirvožemio. Cheminiai metodai. Fizikiniai metodai. Biologiniai metodai. Dirvožemio taršos įtaka aplinkai.


Kadmis(Cd). Natūralioje formoje kadmis yra palyginti retas ir susikoncentravęs molyje arba skalūnų nuosėdose. Šis metalas yra minkštas, žydros arba pilkos spalvos, dažniausia miltelių pavidalu. Kadmis labiau mobilus nei cinkas prie žemų pH, ypač kuomet pH reikšmės yra tarp 4,5 ir 5,5, o pH pakitus iki 7,5, kadmio mobilumas mažėja. Dvivalentėje formoje kadmis yra tirpus ir sudaro kompleksus su organiniais junginiais ir oksidais. Natūralus kadmio šaltinis-vulkanai, kuriems veikiant kadmis išlekia į atmosferą ir pasklinda plačiu spinduliu aplinkui. Vidutinė natūrali kadmio koncentracija dirvožemyje yra 1mg/kg, augaluose-0,005-0,02mg/kg (toksiškas poveikis augalam prasideda kuomet koncentracija pakyla iki 5-30mg/kg).

Chromas (Cr). Žemės plutoje jo randama nedaug- tik 0,03%. Natūralioje aplinkos temperatūroje chromas visiškai patvarus oro ir vandens poveikiui. Tirpsta tik praskiestos sieros ir druskos tirpaluose. Chromas dirvožemyje kaip ir izomorfinė priemaiša įeina į sunkiųjų metalų ( granatų, amfibolų, piroksenų ir kt.) sudėtį, tačiau daugiausia yra sorbuojamas molio mineralų. Vandenyje jis migruoja su pakibusiomis dalelėmis, todėl kaupiasi vandens telkinių dumble. Chromo migracija dirvožemyje, paviršiniame ir požeminiame vandenyje priklauso nuo savo formos. Ypač kenksmingi dvivalenčiai ir šešiavalenčiai chromo junginiai.

Varis (Cu). Tai raudonai rudos spalvos metalas, kuris rišasi su organinėmis medžiagomis ir molio mineralais tuo pačiu mažindamas savo mobilumą. Varis yra būtinas augalų mitybos elementas. Jis įeina į daugelio fermentų sudėtį, didina jo aktyvumą, skatina kitas fiziologines funkcijas. Tačiau didesnė bėda kai dirvožemyje susikaupia per didelė vario koncentracija. Vidutinis vario kiekis žemės ūkiui skirtuose dirvožemiuose -2-100mg/kg. Augalai sugeria 5-30mg/kg vario, o toksiškumas pasireiškia kuomet vario koncentracijos pasiekia 20-100mg/kg. Varis į aplinką patenka įvairiais keliais: su nuotekom, fosforo trąšom, kalkinėm medžiagom, organinėm trąšom, pesticidais.

Cinkas (Zn). Nors ir ne toks toksiškas kaip kadmis ,cinkas dažnai siejamas su šiuo metalu. Tai minkštas, baltos spalvos su žydru atspalviu metalas. Dirvožemio sandara, pH, uolienų kilmė ir organinių medžiagų kiekis įtakoja natūralų cinko kiekį dirvožemyje. Esant rūgščioms sąlygoms, cinkas dažniausia būna dvivalentis ir gana mobilus dirvoje. Natūraliai randamos cinko koncentracijos svyruoja nuo 30 iki 150mg/. 10-150mg/kg laikoma normalia cinko koncentracija augaluose, tačiau 400mg/kg jau skaitoma toksiška augalams. Pagrindiniai cinko atsiradimo šaltiniai yra žalvario ir bronzos lydymas, cinkavimas, kaučiuko gamyba, kosmetikos, popieriaus pramonė, televizorių , baterijų, padangų ir stiklo gamyba.

Manganas (Mn). Grynas manganas yra sidabro spalvos, randamas daugelyje uolienų tipų. Gryno mangano gamtoje nepasitaiko, jis dažniausia būna susijęs su kitais cheminiais elementais, tokiais kaip deguonis ir chloras. Manganas taip pat gali sudaryti organinius junginius jungdamasis su anglimi. Jo kiekis dirvožemyje priklauso nuo pH, organinių medžiagų kiekio, drėgmės bei dirvožemio aeracijos. Dirvožemyje randamas dvivalentis manganas yra tirpus ir mobilios formos, todėl augalų šaknys jį lengvai sorbuoja. Trivalentis manganas faktiškai yra netirpus.

Sunkieji metalai dirvožemyje gali sudaryti junginius su įvairiais cheminiais elementais ar junginiais. Pagal šį požymį yra išskiriamos SM cheminės formos. Dirvožemyje SM gali būti tokiose cheminėse formose:

-potencialiai judri cheminė forma. Ji susideda iš susietų su kitais elementais SM ar dirvožemį sudarančių dalelių pritraukti SM. Bendrai šios abi formos vadinamos mainų chemine forma. Judrioji forma atsiranda dirvožemyje vykstant mainų procesams, kintant dirvožemio sudėčiai, pH ir kt. Judriųjų siunkiųjų metalų formų nustatymas svarbus vertinant jų migraciją dirvožemyje ir patekimą į augalus.

  • Ekologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3342 žodžiai)
  • Ekologijos referatai
  • Microsoft Word 39 KB
  • Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais (2)
    10 - 9 balsai (-ų)
Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais (2). (2015 m. Lapkričio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/dirvozemio-tarsa-sunkiaisiais-metalais-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:49