Dirvožemis. Morfologinė sandara


Nuosedos dirvozemyje. Dirvožemio sandara. Nuosedos dirvozemis. Dirvožemio drėkinimo budai. Dirvožemio profilis. Dirvožemio nuosėdos. Nuosedos dirvozemije. Limnoglacialinės nuosėdos. Dirvozemio morfologine sandara. Dirvozemio naujadarai.

Geodezijos kursinis darbas. Lietuvos dirvodarinės uolienos ir jų medžiagos. Karbonatai. Dirvožemio drėkinimo būdai ir gruntinio vandens gylis. Morfologinė dirvožemio sandara. Dirvožemio horizontai ir sluoksniai. Dirvožemio profilis. Dirvožemio spalva. Granuliometrinė dirvožemio sudėtis. Dirvožemio struktūra. Dirvožemio susiklojimas. Dirvožemio naujadarai ir intarpai. Drėgnumas.


Dirvožemių įvairovę ir savybes nulemia dirvodarinės uolienos, kurioje susidarė dirvožemis, kilmė ir aplinkos sąlygos – reljefas, klimatas, augmenija ir žmogaus ūkinė veikla, kurie veikia tam tikrą geologinį laiką dirvodarinę uolieną, tampančią dirvožemiu. Vietose, kur dirvodarinės uolienos, klimatas, reljefas, augmenija, žmogaus ūkinė veikla ir praėjęs toks pat laikas, yra panašūs dirvožemiai. Kurio nors veiksnio nevienodumas sąlygoja skirtingų dirvožemių susidarymą. Anksčiau išvardinti veiksniai, kurie nulemia dirvožemio tipą, rūšį ir savybes, yra vadinami dirvodaros veiksniais.

Dauguma Lietuvos dirvožemių yra susidarę įvairios mineralinės ir cheminės sudėties nuosėdinių ledyninės kilmės sąnašų dirvodarinėse uolienose ir jų medžiagose, kurios vėliau buvo daugiau ar mažiau pakeistos vandens ir vėjo.

Per paskutinįjį kontinentinio apledėjimo laikotarpį beveik visa Lietuva buvo padengta ledų mase. Slenkančios ledo plokštės turėjo ridenamąjį (kočiojamąjį) poveikį. Ledynai tirpimo vietose paliko medžiagų, prieš tai įtrauktų į jų masę (riedulių, žvyro, smėlio, dulkių ir molio), sudarydami reljefo formų įvairovę. Taip atsirado daugybė kalvų, klonių, ežerų ir dubumų, vėliau virtusių blogai drenuojamais durpynais ir pelkėmis. Ledyninėms sąnašoms priskiriamos morenos, limnoglacialinės ir fliuvioglacialinės nuosėdos.

Morenos (pranc. moraine) – ledyno paliktas nerūšiuotas molio, dulkių, smėlio, akmenų ir riedulių mišinys. Storesnis ar plonesnis šios medžiagos sluoksnis lygumoje vadinamas dugnine morena, pvz., Vidurio Lietuvos lyguma. Daug riedulių, žvyro šioje uolienoje byloja apie jos kilmę iš uolų. Sąnašos, paliktos ledyno galuose ir šonuose, jų didesnio susikaupimo vietose, ir sukuriančios kalvas, vadinamos galinėmis morenomis. Su morenomis susiję drumlinai – nuolaidžios ovalinės kalvos, primenančios apversto arbatinio šaukštelio formą. Jie sudaryti iš morenų ir yra išsidėstę lygiagrečiai ledo judėjimo krypčiai.

Limnoglacialinės (gr. limne – ežeras + lot. glacialis – ledinis) nuosėdos – nusėdusios ramiame prieledyninių tvenkinių ir ežerų vandenyje. Jos paprastai yra neriedulingos, smulkios granuliometrinės sudėties, t. y. sudarytos iš labai smulkaus smėlio, dulkių ir molio. Kai susiklosčiusios plonais sluoksneliais, tokios limnoglacialinės nuosėdos vadinamos varvomis. Dirvožemiai, susidarę šiose dirvodarinėse uolienose, paprastai yra įmirkę, sausintini.

Fliuvioglacialinės (lot. fliuvius – upė + lot. glacialis – ledinis) nuosėdos.

Dirvožemis. Morfologinė sandara. (2012 m. Gegužės 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/dirvozemis-morfologine-sandara.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:44