Diskriminacija darbo rinkoje (2)


Vadybos referatas.

Įvadas. Diskriminacijos darbo rinkoje teorinis pagrindimas. Diskriminacijos samprata ir rūšys. Kodėl reikia žinoti apie diskriminaciją. Diskriminacijos sudedamosios dalys. Diskriminacija darbo rinkoje. Moterų diskriminacija darbo rinkoje. Moterų diskriminacija Lietuvoje. Praktinė dalis. Darbo užmokesčio ir pajamų sritis. Moterų pensijos, didesnė skurdo rizika ir nepriteklius senatvėje. Moterų ekonominės galios sritis. Išvados. Literatūrą.


Diskriminacija šiuo metu visuomenėje plačiai naudojamas terminas, kuris apibūdina žmonių neigiamą požiūrį į tam tikras socialines grupes, jas menkinant ir žeminant jų orumą. Tikriausiai nėra pasaulyje žmogaus, kuris vienaip ar kitaip, rečiau ar dažniau nebūtų patyręs diskriminacijos. Jos apraiškas galima pastebėti kiekvienoje valstybėje. Lytis, seksualinė orientacija, religija, negalia, tautybė, rasė – visa tai darbo rinkoje tarsi ir neturėtų būti svarbu, jeigu darbuotojas yra kompetentingas savo srities profesionalas, tačiau šie santykiai pirmiausia yra santykiai tarp žmonių. Šiuo metu turime per daug įdiegtų „tiesų“, kokie yra žmonės, ir dažnai šių įsitikinimų net nebandome keisti. Asmenų kategorijoms priskirdami tam tikras savybes juos automatiškai surūšiuojame, nuo ko ir prasideda diskriminacija. Dažnai diskriminuojama iš nežinojimo, iš įpročio, bet veikiausiai ne ką rečiau tai daroma ir sąmoningai, nes diskriminuojant galima lengviau siekti valdžios, galios, įtakos ar kitų tikslų.

Šis darbas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje dėstoma teorinė medžiaga, antroje praktinė dalis.

Darbo tikslas – nustatyti ir išanalizuoti diskriminacijos apraiškas darbo rinkoje.

Taigi, apibendrinant galima teigti, kad diskriminacija nėra pozityvus reiškinys. Ji viena iš didžiausių žmonijos raidos stabdžių, suvaržanti žmones ir jų gebėjimą būti kitokiais. Šiuo metu diskriminacija yra itin opi problema, todėl nėra pagrindo jos pateisinti, ją reikia mažinti.

darbo skelbimuose yra nustatomas kaip specialus reikalavimas asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje. Tačiau, dėl amžiaus yra diskriminuojama kur kas dažniau, kiekviename darbinio gyvenimo etape: ieškant darbo ir dalyvaujant darbuotojų atrankoje, nustatant darbo sąlygas, nustatant darbo užmokestį, siekiant paaukštinimo pareigose, norint mokytis, persikvalifikuoti, norint išsaugoti darbo vietą ar planuojant išėjimą į senatvės pensiją. Suaugę Lietuvos gyventojai linkę manyti, jog neįgalumas ir amžius (ypač vyresnysis) yra požymiai, dėl kurių žmonės labiausiai diskriminuojami. Darbdaviai privalo sukurti „prideramą darbo vietą“ pretenduojantiems ar jau dirbantiems asmenims su negalia. Jie privalo imtis tinkamų priemonių ir suteikti neįgaliajam galimybę dirbti ir mokytis, nebent darbdaviui tai reikštų nepateisinamai sunkią naštą. „Priderama darbo vieta“ gali reikšti, pavyzdžiui, galimybę naudotis invalido vežimėliu, darbo valandų koregavimą, biuro įrangos pritaikymą ar tiesiog užduočių perskirstymą tarp darbo grupės narių . Norint nustatyti, ar našta nepateisinamai sunki, būtina atsižvelgti į finansines ir kitokias išlaidas, organizacijos dydį ir finansinius išteklius bei galimybę gauti lėšų iš valstybės biudžeto ar kitokios paramos.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuva padarė nemažą pažangą lygių galimybių srityje, ypač lyčių lygybės. Pasiektas Lietuvos rezultatas lyčių lygybės srityje yra tiek politikų, tiek nevyriausybinių organizacijų, tiek Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, tiek žiniasklaidos ir visos visuomenės nuopelnas. Dabar moterys Lietuvoje užima pačius aukščiausius postus – turime Prezidentę, Seimo pirmininkę, Finansų ir Krašto apsaugos ministres, Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto prezidentę. Lietuvoje verslui vadovauja apie 40 proc. moterų – tai vienas geriausių rodiklių Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje.

Taip pat reikia nepamiršti paminėti, kad daug kas mūsų gyvenime priklauso nuo žiniasklaidos. Jau galima pastebėti tikrai gerų tendencijų laikraščiuose, televizijoje, radijuje ir internete. Lygių galimybių temos tampa naujienomis, randasi nuolatinių rubrikų, kuriose rašoma apie lygybę ir lygias galimybes, žurnalistai tampa vis labiau išprusę lygių galimybių srityje, jie aktyviai seka įvykius, inicijuoja naujas temas ir tyrimus, patys informuoja apie patirtą arba pastebėtą diskriminaciją. Pamažu ima rastis specializuotų apie lygias galimybes rašančių leidinių. Tenka apgailestauti, bet dar esama didžiulio pagrindinės ir regioninės žiniasklaidos atotrūkio. Regionuose, kitaip nei sostinėje ir kituose didmiesčiuose, šios temos dar nepasiekė pirmų puslapių, dažnai lygių galimybių principo aktualumas ir nauda gyvenime nesulaukia dėmesio. Galbūt neatsitiktinai ir skundų iš regionų gaunama mažiau – tradiciškai per 80 proc. skundų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą pasiekia iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.

  • Vadyba Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Domantė
  • 15 puslapių (3269 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 358 KB
  • Diskriminacija darbo rinkoje (2)
    10 - 1 balsai (-ų)
Diskriminacija darbo rinkoje (2). (2017 m. Gruodžio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/diskriminacija-darbo-rinkoje-2.html Peržiūrėta 2018 m. Sausio 23 d. 06:23