Dokumentinis filmas „Gajos vaikai“ refleksija


Pedagogikos refleksija. Dokumentinis filmas „GAJOS VAIKAI“. Refleksija.


Danų režisierės Bente Milton dokumentiniame filme „Gajos vaikai / Gaias born 1998m“. britų aktorius Nabil Shaban, pats būdamas patologiškai neįgalus, filme atlieka pasakotojo rolę. Jis atskleidžia žmonijos požiūrį į „kitokio“, apsigimusio, suluošinto, žmogaus istoriografiją nuo antikos laikų iki šių dienų. Filme akcentuojami ir lyginami tie laikotarpiai, kur patologiškas žmogus buvo visapusiškai priimamas visuomenės, turėjo lygias teisias ir galimybes, ar priešingai, buvo atstumiami, laikomi prakeiktais ir žudomi.

Atsigręžkim atgal – į Antiką. Tarp graikų aristokratijos susiformavęs idealas buvo nukreiptas ne tik į dvasią, bet ir į kūną. O argi galima idealų kūną įsivaizduoti be sveikatos? Arba deformuotą? Žmonių išsiugdytas požiūris vedė į nepakantumą fizinių trūkumų turinčiajam. Individas nebuvo vertybė, žmonių bendruomenę jungė išlikimo principas. Fizinių trūkumų turintieji grasė žmonių susikurtai socialinei tvarkai: jie buvo tik eikvotojai.

  • Pedagogika Refleksijos
  • 2015 m.
  • 3 puslapiai (1011 žodžių)
  • Universitetas
  • Pedagogikos refleksijos
  • Microsoft Word 12 KB
  • Dokumentinis filmas „Gajos vaikai“ refleksija
    10 - 5 balsai (-ų)
Dokumentinis filmas „Gajos vaikai“ refleksija. (2015 m. Sausio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/dokumentinis-filmas-gajos-vaikai-refleksija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:22