Dolomito skaldos kompleksinis


Aplinkos kursinis darbas. Įvadas. Dolomito panaudojimas ir gamyba. Dolomito panaudojimas. Bendrieji žaliavų paruošimo būdai ir technologiniai įrenginiai. Žaliavų gavyba ir transportavimas. Smulkinimas. Džiovinimas ir degimas. Ekonominiai rodikliai. Žala aplinkai. Bendros žinios apie įmonę. Įmonės indėlis į švarią aplinką. Kraštovaizdžio transformacijos iš pramoninio į rekreacinį. Žalioji energetika. Įmonės techninė charakteristika. Įmonės poveikis aplinkai. Susidarančios atliekos. Fizinė- technologinė tarša. Gamtonaudos problemos susijusios su įmonės veikla. Efektyvus lėšų pasiskirstymas emisijos kontrolei. Atmosferos teršalų sklaida atmosferoje. Mokesčiai už atmosferos teršimą. Mokesčių skaičiavimas. Oro valymo įrenginio projektavimas. Skruberio veikimo principas. Skruberio projektavimas. Aplinkos poveikis statiniams. Betono korozijos skaičiavimas. Betono karbonizacijos gylio skaičiavimas. Betono laikomosios galios skaičiavimai. Betono stiprumo skaičiavimas. Ekonominiai skaičiavimai. Suprojektuoto oro valymo įrenginio atsipirkimo laikas. Įmonės mokami mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą. Išvados ir rekomendacijos. Literatūros sąrašas.


Atmosfera yra gyvybinė terpė visiems gyviesiems organizmams. Atmosferos užterštmas yra viena aktualiausių problemų dabartiniame amžiuje. Atmosferos tarša – tai medžiagų, kenksmingų žmonėms ir kitiems gyviesiems organizmams ar pažeidžiančių aplinką, išmetimas į atmosferą. Atmosferos užerštumas ne tik blogina oro kokybę, tačiau sukelia įvairias kvėpavimo, širdies ligas. Oro kokybė įtakoja ne tik kasdienį mūsų gyvenimą, tačiau ir blogina darbo sąlygas. Didėjantis atmosferos užterštumas sukelia pasaulinio mąsto problemas: šiltnamio efektą, smogą, ozono skylės.

Sparčiai pasaulyje augantis transpoto kiekis padidina kietųjų dalelių, sieros oksidų, azoto oksidų išmetimus, o tai paspartina šiltanamio efekto reiškinį. Dažnai dideliuose miestuose galima pastebėti ir smogo reiškinius – oro užterštumą kietosiomis dalelėmis. Dažnai prie šio reiškinio prisideda ir nešvari pramonės gamyba. Taip pat pramonėje išsiskiria daug sieros ir azoto oksidų, kurių pasekoje formuojasi rūgštieji lietūs, dėl kūriu stipriai nukenčia dirvožemis, miškų masyvai bei gyvenamieji pastatai. Taip pat labai aktuali problema yra ozono sluoksnio irimas, kuris saugo nuo ultravioletinių spindulių poveikio.

Žmogaus noras tobulėti ir augti neatsižvelgiant į galima įtaką atmosferai sukėlė klimato pasikeitimą, todėl dabar yra būtina visa tai pakeisti. Norint sumažinti atmosferos taršą būtina imtis prevencinių priemonių, užtikrinančių atmosferos apsaugą įstatymine tvarka, ir sukurti darnią gyvenamąją aplinką.

Darni aplinka – tai visuomenės vartotojiškumas turi būti toks, kad nesukeltų pavojaus ateities kartų vartotojiškumui. Pagrindinis darnios gyvenamosios aplinkos tikslas yra tai, kad būtų užtikrintas žemės išteklių ribojimas ir aukštas aplinkos apsaugos prevencijos lygis, o žemė būtų tinkama gyventi visoms gyvybės formoms.

Šio projekto tikslas yra atlikti pramonės įmonės (AB „Dolomitas“) veiklos analizę, aplinkosauginį vertinimą bei pritaikyti prevencines priemones, kurios turetų sumažinti įmonės išmetamų teršiančių medžiagų poveikį aplinkai. Taip pat įvertinti įmonės teršalų sklaidą pasinaudojant ADMS 4 modeliavimo programa, apskaičiuoti įmonės mokamus mokesčius ir parinkti oro valymo įrenginį.

Rišamosios medžiagos yra sudėtinė statybinių medžiagų dalis. Jų paskirtis – sujungti stambius ir smulkius užpildus į vientisą monolitą. Rišamosios medžiagos klasifikuojamos pagal kilmę, panaudojimo sritį, kietėjimo būdą ir t.t. Dažniausiai rišamosios medžiagos skirtomos į orines (kietėja ore su vandeniu) ir hidraulines (pradeda kietėti ore, o toliau vandenyje ar drėgnoje aplinkoje). Taip pat visos žaliavos ir medžiagos skirtomos į pagrindines ir pagalbines. Pagrindinės yra tos žaliavos, kurios sudaro pagrindinę rišamosios medžiagos dalį. O žaliavos, kurios pagreitina technologinį procesą ar suteikia papildomų sąvybių yra pagalbinės.

Didžioji pagrindinių žaliavų yra gamtinės mineralinės žaliavos. Žaliavos išgaunamos karjeruose. Juos išeksploatavus, reikia atlikti rekultyvavimo darbus. Pagrindinės žaliavos skirtomos:

karbonatinės žaliavos (klintis, dolomitas, magnezitas, kreida, mergelis);

sulatinės žaliavos (gipsas, fosfogipsas, „dūmų“ gipsas, anhidritas);

aliumosilikatinės (molis, kaolinas, boksitas);

daug SiO3 turinčios medžiagos (smėliai, trepelis, opoka).

Dolomitas –orinė rišamoji medžiaga ir vertinga karbonatinė uoliena. Tai dviguboji druska CaMg(CO3)2. Dolomitas yra nuosėdinės kilmės uoliena, susidariusi magnio druskoms veikiant kalcitinių uolienų klodus. Dolomitai būna užteršti molio, kvarco, magnezito ir siderito priemaišomis. Dolomite būna 16-22% MgO. Kai uolienoje MgO yra mažiau, ji vadinama dolomitizuota klintimi.

Lietuvoje dolomitas yra devono periodo. Jo klodai negiliai nuo žemės paviršiaus slūgso šiaurės Lietuvoje. Dolomitai yra išžvalgyti 5 telkiniuose: Petrašiūnų -2 , Petrašiūnų – 3, Klovainių, Skaistgirio, Narbučių. Dolomito taip pat randama Biržų, Pasvalio, Pakruojo, Rokiškio ir Joniškio rajonuose.

Dolomitas Lietuvoje panaudojamas nepakankamai. Dabartiniu metu jis naudojamas kaip inertinė žaliava – dolomitinė skalda naudojama betono mišinių užpildui ir keliams tiesti. Skaldos poreikis yralabai sumažėjęs ir dauguma gamyklų dirba vos 30% pajėdumu. Petrašiūnų gamykla beveik visą trupintą dolomitą eksportuoja į Vokietiją. Lietuviškas dolomitas yra nepakankamai švarus, todėl netinka stiklo gamybai. Viena iš tokių krypčių – kompleksiškas dolomito perdirbimas. Tam tikslui yra sukurti magnio ir jo junginių išgavimo, kalcio salietros arba sodos gamybos, jo panaudojimo fosforinių trąšų gamyboje, mineralinio pluošto gamybos, dolomitinių kalkių gamybos, mervinitinio klinkerio ir ugniai atsparių medžiagų iš jo gamybos, dolomitmilčių gamybos technologiniai procesai. O dolomitinės apdailos plokštės gaminamos Petrašiūnų dolomitinės skaldos gamykloje.

Dolomitas susidaro lagūnose iš persotintų tirpalų, iškritus dolomitų kristalams. Susidaro iš klinties, kai dalį kalcio pakeičia magnis. Dolomitas yra netirpus vandenyje, atsparus šaltai rūgščiai, nereaguoja su naftos produktais. Taip pat yra visiškai netoksiškas. Dolomito spalva būna nuo baltos iki tamsiai pilkos.

Dolomito skaldos kompleksinis. (2015 m. Balandžio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/dolomito-skaldos-kompleksinis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 19:53