Donelaičio Metai vertybės, veikėjai


Lietuvių konspektas. K. Donelaičio “metai”. Tematika. DARBAS, darbštumas – dvasinė vertybė. “Viežlybieji” būrai. Tautiniai prieštaravimai. K. Donelaitis – tautinio jausmo žadintojas. (papildyti kritinę medžiagą apie tautiškumą ir pasrinkti citatų). Gamtos vaidmuo. Hegzametras.


TEMATIKA. Jis parodo, kaip atliekama baudžiava — kaip einama į laukus, vežamas mėšlas, šienaujamos pievos, ruošiamasi sėjai ir pan. Jis kalba apie moterų darbus namie, daržuose. Jam rūpi, kaip pelnomas valgis, sudaromos jo atsargos, kaip jis paruošiamas, kaip vaišinamasi, puotaujama.

"Sveiks kūns", kurio vertę pabrėžia poetas, nėra sau tikslas, jis įgyja prasmę tik darbe: vertingas ne kūnas savaime, o tik toks, "kurs vis šokinėdams nutveria darbus". Todėl kūniškumas "Metuose" ir neatskiriamas nuo dvasiškumo, perauga į jį, — darbštumas traktuojamas jau kaip dvasinė vertybė.

Pagaliau bene svarbiausia yra tai, kad darbas poemoje yra suvokiamas kaip būro žmogiško, socialinio ir tautinio orumo bei išdidumo pamatas, kaip svarbiausia savo vertės ir reikšmės pajautimo sąlyga, iškelianti jį netgi aukščiau už poną, svetimtautį kolonistą.

Darbštumas čia iš esmės yra "viežlybumo" sinonimas ar bent jau svarbiausias komponentas, pamatas, esmė( Neatsitiktinai kaip tik su darbo ir darbštumo propagavimu susiję poemoje dažniausiai sutinkami visokeriopi ūkiniai, praktiniai patarimai bei pamokymai, darbo ir darbštumo skatinimas išreiškia svarbiausią didaktinę kūrinio tendenciją, juo paprastai užbaigiami visi herojų monologai Neatsitiktinai tinginystė, apsileidimas, veltėdystė tiek ponų, tiek pačių būrų (Slunkius, Pelėda) gyvenime, šalia natūralios prigimties dėsnių pažeidimo, yra antras svarbiausias Donelaičio kritikos taikinys.

Darbas, darbštumas — tai naujos etinės vertybės, suformuluotos būtent Renesanso epochoje. Pirmą kartą žmonijos kultūros istorijoje darbas visai sąmoningai iškeliamas ne tik kaip žmogaus laimės pamatas, bet ir kaip svarbiausias viso jo gyvenimo tikslas. "Metų" autorius buvo pirmasis lietuvių rašytojas, kuris ne tik išaukštino darbą apskritai, bet ir pateikė tipiškai renesansišką jo traktuotę.

Visų pirma, būdamas žmogaus egzistencijos sąlyga ir priemonė laimei pasiekti, darbas Donelaičiui taip pat nėra sau tikslas. "Metų" būras nėra vien darbo jautis, kuris, be sunkaus kasdienio triūso, daugiau nieko nemato ir nenori matyti. Turėdamas prieš akis renesansiškąjį harmoningo, įvairiapusiško žmogaus idealą, poetas nedviprasmiškai pasisako už daugialypę, turtingą būro buitį, už plačius jo interesus. "Metų" būrui rūpi ne vien darbas, bet ir poilsis, o rūpesčiai ir vargai gyvenime kaitaliojasi su šventėmis ir linksmybėmis. Tai nėra asketiški, vien dirbantys, bet ir savo darbo vaisiais besinaudojantys, besidžiaugiantys žmonės. Ir darbas, ir poilsis turi būti saikingi, protingi, kaip ir dera harmoningai asmenybei. Kaip ir darbas, poilsis Donelaičiui yra būro žmogiškos, tautinės ir socialinės savigarbos bei orumo manifestacija, gilios etinės prasmės kupinas aktas.

Toliau, labai svarbu yra tai, kad "Metuose" vaizduojamas ir aukštinamas darbas iš esmės nesutampa su lažu ir paprastai ribojasi būrų privataus namų ūkio sfera. Prievartinis baudžiauninkų triūsas ponui poemoje konkrečiai neparodomas, o iš atskirų užuominų autorius aiškiai duoda pajusti, kad jis nėra produktyvus ir būrų daugiau ar mažiau sąmoningai ignoruojamas ("Tūls tarp jūs, mano sėbrai, vos baudžiavą slenka / Ir atsivilkęs, kad reik suktis, vos rėplinėja", — teigia šaltyšius Pričkus). Donelaitis iš esmės iškelia naujo tipo — privatų darbą, kuriame atsiskleidžia asmeninė iniciatyva, išradingumas, kūrybiškumas. Kaip tik tokiame darbe, humanistu supratimu, geriausiai atsiskleidžia žmogaus "aš", visos jo prigimties galios, ir nors šio tipo darbas „Metuose" dar nėra griežčiau atsiribojęs nuo senojo, galima teigti, kad tai jau naujo, sociologiškai tariant, kapitalistinio darbo užuomazgos ar bent prielaidos, kurias suformavo kaip tik Renesanso epocha.

Donelaičio Metai vertybės, veikėjai. (2014 m. Kovo 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/donelaicio-metai-vertybes-veikejai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:47