Donelaitis Metai santrauka


Lietuvių konspektas.

„ Pavasario linksmybės “ Eilučių numeriai , tema. „ Vasaros darbai “ Eilučių numeriai , tema. „ Rudenio gėrybės “ Eilučių numeriai , tema. „ Žiemos rūpesčiai “ Eilučių numeriai , tema.


Krizas geras ir dosnus, jis pasakoja apie savo gyvenimą, kiek teko vargti, kad būdamas būras prasigyveno. Jis kalba apie praėjusius laikus, kai samdiniai tarnavo už nedidelę algą, o dabar lietuvninkai susimaišę su vokiečiais neteko padorumo. Samdiniai peikia lietuviškus drabužius ir valgius, reikalauja mėsos, šeimyna daug kuo nepatenkinta. Samdiniai pasislėpę juokiasi , o jei pabarsi – puola keiktis, netgi muštis.

Plaučiūnas – didelis girtuoklis, visus darbus atlieka paskutinis. Pasakojamas nutikimas, kai pernai prisivaišinęs talkoje būras prapuldė budę (galąstuvą) su dalgiu, keliavo jo pirkti į Karaliaučių.

Pasakotojas dalyvauja pokalbiuose, kartu stebi, kas vyksta laukuose ir Plaučiūno troboje. Dialogas su Kasparo tarnu, varančiu iš Plaučiūno rugių dvylika savo pono paršų. Kitas dialogas tarp pasakotojo ir Paikženčio, mokyto Bleberio tarno. Kalbama apie ponų kvailumą. Plaučiūno samdiniai parneša, baigę rugiapjūtę, šeimininkui plonį – šiaudinį pabaigtuvių vainiką. Kyla vaidas, Plaučiūnas jį nutildo – duoda kiekvienam po gabalą lašinių, surengia vaišes. Jos pašiepiamos, nes per jas prisigeriama.

Laistymąsi ir gėrimą per rugiapjūtės pabaigtuves Selmas sieja su stabmeldyste ir kolonistų įtaka. Lietuviai nesigėdi gerti, kad stebisi net kvailoki vokiečiai.

Pakamorė tarsi atlieka seniūno Pričkaus pareigas, kalba kaip būras. Reikia skubėti suvalyti vasarojų, nes artinasi dargana, o laukai jau baltuoja. Pupos pernokusios, žirniai pradeda byrėti iš anksčių. Būrai nenori klausytiPrisimenamos barzdotos „gadynės“, kai lietuvės vokiškai nesirengė ir vokiškai kalbėti nemokėjo. Vokietės jau prisigrybavo, o mums pasiliko tik šungrybiai. Vokietės ir riešutų statines prisirinko, o mūsiškės ne. Kai nebus riešutų, moterų rateliai stovės, pasibaigs žiema, o būrai ir liks nuogi, nes verpdamos moterys išbudina snaudžiančią Katryną, nutildo Jakės ir Pimės „glūpas šnekas ir zauną“.

Jakė nesileidžia gėdinama. Ji sako, kad tegul vyrai rūpinasi savo darbais, o ne linais. Jau ateina Mykolinės (rugsėjo 29d.), o vasarojus dar nevalytas, vėjas blaško kanapes.

Atvyksta trys, kaip sako pasakotojas, baisingi svečiai – vakmistras, Šlapjurgis ir pakamorė Pakulūnas. Vakmistras sako rūstoką kalbą, duoda nurodymus būrams. Reikės mokėti ponams, bažnyčiai, mokykloms, vakmistrui ir nepamiršti jo pakviesti į būriškas vaišes.

Kvieslys prašo visus ateiti į Krizo dukters Ilzbutės vestuves, kuri išteka į Taukius. Aštuntą dieną („ašma diena“) prasideda vestuvės. Pristatoma, kai būrai pasipuošę eina į vestuves. Būrės pasidabina lietuviškai. Krizas visus pasveikina, parvažiuoja jaunieji. Vaišių labai daug ir jos įvairios. Vyrai ir moterys vaišinasi. Svečiai dainuoja, bet piktinamasi jų dainomis, kurios primena žviegimą. Šokama. Pasirodo nekviesti svečiai – Slunkius ir Pelėda, kurie mušami ir išvaromi laukan.

Donelaitis Metai santrauka. (2016 m. Sausio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/donelaitis-metai-santrauka.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 06:12