Donelaitis


Donelaicio sienapjutes analize. Metai vasaros darbai. Vasaros darbai donelaitis pristatymas. Metai sienapjute analize. Kristijonas donelaitis referatas. Metai vasaros sienapjute darbai interpretacija. Donelaitis metai putpeliu sienavimas. Donelaitis metai vasaros darbai santrauka. Metai analizė vasaros darbai. Vasaros darbai aprasymas sienapjute.

Lietuvių referatas. Kristijonas Donelaitis – didis mažosios Lietuvos dainius, ne tik padėjęs pamatus grožinei lietuvių literatūrai, bet ir padaręs didelį indėlį į Lietuvos istoriją. Žymiausias pasaulietinės literatūros pradininko Lietuvoje K. Donelaičio kūrinys yra „metai”, kurį pats autorius skiria ir rašo ne karaliams, ne ponams, o paprastam lietuviui baudžiauninkui, kuris ir susilaukia daugiausiai dėmesio šiame giesmių cikle.


Donelaičio kūrinys yra metai , kurį pats autorius skiria ir rašo ne karaliams, ne ponams, o paprastam Lietuviui baudžiauninkui, kuris ir susilaukia daugiausiai dėmesio šiame giesmių cikle. K. Donelaičio metus sudaro keturios dalys, papuoštos skambiais pavadinimais: pavasario linksmybės , vasaros darbai , rudens gėrybės ir žiemos rūpesčiai ir drauge sukuriančios ypatingai gražų Lietuvos kaimo peizažą.

Bene įtaigiausia ir daugiausiai palyginimų turinti metų ištrauka yra k. Donelaičio pasakojimas apie vieną iš vasaros darbų – šienapjūtę, kurioje dalyvauja visi kaimo baudžiauninkai (išskyrus plaučiūną). Labai vaizdingai k. Donelaitis aprašo šienapjūtės pradžią. Ją paskelbia putpelė: ik po meto vėl šienaut jau putpela šaukė . Pati šienapjūtė yra metas, kuomet dirba absoliučiai kiekvienas – tam tikrą darbo dalį turi nudirbti ir šeimininkas, ir jo samdinys (jie vaizduojami lygūs). K. Donelaitis kiekvieną dirbantį baudžiauninką, ginkluotą kardais ir šoblėmis , įjungia it sraigtelį į didelę ir labai galingai dirbančią mašiną, pavadindamas ją skambiu žodžiu: giltinė. Giltinė nepasigaili nė vieno žaliosios augmenijos gyventojo: ji pakerta ir vos bepradedančius žydėti augalus ( dar daug žiedų tikt vos žydėti pradėjo ) ir jau tuos, kurie su žilomis barzdomis svyrinėjo . Nors giltinė mums ir asocijuojasi su baisia šmėkla, k. Donelaičiui tai paprasčiausia galybė, sugebėjusi visiems baudžiauninkams ištuštinti pievas ir taip surinkti metų derlių.

K. Donelaitis vaizduoja ir žmogų, nesugebantį įsilieti į darbštų kaimo gyvenimą (kurį autorius sulygino su skruzdelynu). Tai yra plaučiūnas, kurį k. Donelaitis priskiria prie nenaudėlių ( pačią su glūpais vaikais kone numušė smirdas ) būrų (gerieji būrai - vėžlybieji ). Jis nevalyvas, nenori dirbti, netgi nekreipia dėmesio į tai, kad jo laukuose dergia kiaulės. Plaučiūnas vaizduojamas ne tik kaip tinginys, bet ir kaip girtuoklis, praganęs savo darbo įrankius ir tai pastebėjęs tik metams prabėgus. pernai [] budę naują su dalgiu šakėtu prapuldė .

Donelaitis. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/donelaitis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:42