Doro žmogaus samprata lietuvių literatūroje


Lietuvių rašinys. Doro žmogaus samprata lietuvių literatūroje.


Doras žmogus lietuvių literatūroje yra apibūdinamas, kaip dievo baimingas, sakantis tik tiesą, kuris gerbia save ir kitus, gali ir nori pagelbėti kitiems bei nesivaiko vienadienės šlovės. Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Mikalojus Daukša, Martynas Mažvydas, mano manymu, šie trys lietuvių literatūros rašytojai geriausiai atspindi doro žmogaus sampratą lietuvių literatūroje. Motiejus Kazimieras Sarbievijus teigia, kad yra svarbus Dievo motyvas, kuris žmonėms padeda išlikti doriems. Mikalojaus Daukšos „Postilė“ šią prakalbą galima laikyti lietuvių kalbos teisių gynimo ir jos puoselėjimu manifestu. Žmogus, kuris gali apginti savo gimtąją kalbą yra doras žmogus. Martyno Mažvydo prakalba atskleidžia jo pažiūras ir siekimus šviesti bei kultūrinti žmones, manau tai vienas iš pasirinkimų kaip tapti doru žmogumi.

Aptarę tris kūrinius galime daryti išvadą, kad lietuvių literatūroje doru žmogumi laikomas tas, kuris yra dievobaimingas, teisingas, gerbiantis savo gimtąją kalbą ir siekiantis išsimokslinimo.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 1 puslapis (399 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 13 KB
  • Doro žmogaus samprata lietuvių literatūroje
    10 - 3 balsai (-ų)
Doro žmogaus samprata lietuvių literatūroje. (2015 m. Gruodžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/doro-zmogaus-samprata-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:48