Dorovinis auklėjimas


Sociologijos referatas. Dorovinis auklėjimas. Dorovė ir dvasingumas. Dorovinis auklėjimas jo problematika. Dorinės stadijos. Dorinis auklėjimas šeimoje. Dorinis auklėjimas mokykloje. Dorinimo metodai ir formos. Saviugda. Savikūra. Savimonė. Charakteris. Išvados. Literatūros sąrašas.


Tautos ir visuomenės ateitis priklauso nuo pagarbos žmogui, nuo jam teikiamų laisvių ir teisių, ypač nuo prigimties savaimingo pripažinimo. Tai sakytina ne tik apie suaugusius visuomenės narius, jos subjektus, bet ir apie vaikus. Dėl to vos gimusį iš anksto įsipareigojama gerbti ir pripažinti, auginant ir auklėjant, sudaryti palankias sąlygas ir aplinkybes jam laisvai, o nevaržomam bręsti (J. Uzdila, 1993, p - 100).

Mano referato tema „Dorinis auklėjimas“. Mano darbo tikslas - pirmiausiai išsiaiškinkinti ką reiškia šios sąvokos, kokia iškyla dorovinio ugdymo problematika,kuo siekiame pasiekti dorovišku auklėjimu, kokie jo uždaviniai. Taip pat išsiaikinti šeimos ir ugdymo institucijų įtaką doriniam auklėjimui. Lietuvių kalboje vartojami du terminai: dorovė ir moralė. Lotynų kalbos žodis moralis, iš kurio kilęs moralės terminas, pažodžiui reiškia „doringumas“. Taigi šie terminai būtų lyg ir vienareikšmiai. Pastaraisiais metais juos pradėta skirti. Moralės terminu linkstama apibrėžti pasaulėžiūros sritį - žinias, požiūrius, vertinimus, o dorovės terminu – poelgius santykius (J. Jakavičius, 1998, p - ). Taigi dorovė reiškia gyvenimo būdą, poelgius. Ką reiškia auklėjimas daug kam nepatinka pats žodis „auklėjimas“, nes jis primena žmogaus suvaržymą, prievartą ir nelaisvę. Smurtas šaukiasi atpildo, o šis – smurto. Tad auklėjimas nėra auklėjimas, jeigu jis prievartinis, nelaisvas ar smurtiškas veiksmas. Auklėjimas yra būtinais, tai nurodo žmogaus prigimtis. Prancūzų rašytojas George Sand teigia, kad „Savo prigimties pakeisti negalima, galima tik pakreipti gerąja linkme tam tikras charakterio ypatybes, net trūkumus – čia ir glūdi didžioji auklėjimo paslaptis ir didysis uždavinys.“ 

Dorovinis auklėjimas. Dorovė ir dvasingumas

Išsiaiškinome, ką reiškia šios sąvokos - tai visuma pažiūrų ir įsitikinimų, kurie lemia individo elgseną ir tobulėjimą. Ko norime pasiekti doroviniu auklėjimu? Ar žmogus nėra iš prigimties doras? „Doroviškai auklėdami, pirmiausia siekiame, kad žmogus įsisavintų dorovines žinias. Antra, norime, kad jo sąmonėje susiformuotų tas žinias atitinkačios pažiūros, vertinimai, įsitikinimai; trečia – taip turėtų ir elgtis; ketvirta – svarbiausia, kad doroviškai tobulėtų“ (V. Jakavičius, 1998, p- 21). Taigi dorovinis auklėjimas turi ne viena sieki. Tai visuma pažiūrų ir įsitikinimų, kurie lemia individo elgseną ir tobulėjimą. (V. Jakavičius, 1998, p – 21). Yra hipotezių, kurios teigia, kad žmogus iš prigimties yra doras, tačiau šia prigimti reikia žadinti ir tobulinti. Tai daroma per auklėjimą ir ugdymą.

Dažnai žmonės dorovingumą sieja su dvasingumu, šis ryšys yra labai sudėtingas. Tai ne vien visumos ir dalies santykis. Dorovė nėra tik dvasingumo dalis – ji sudaro pačią dvasingumo esmę. Šį santyki V. Žemaitis aiškina taip: „Dvasingumas tiesiogiai susijęs su žmogaus dorine vertybine orientacija, jo idealais, gyvenimo prasme ir tikslu, idėjiškumu ir žmoniškumu. Kita vertus, dorumas – svarbiausia dvasingumo sąlyga, asmenybės sutaurinimo bei sudvasinimo būdas. Vadinasi, dvasingumo pagrindą sudaro dorovingumas, nes jo svarbiausia funkcija esti reguliacinė“ (K. Miškinis, 1993, p – 117)

Kas yra būdinga žmogaus doros sklaidai? Ar dora asmenybė bręsta tolygiai, ar jam būdingi šuoliai bei kriterijai? Vienas iš klausimų, kurių plačiai keliami ir nušviečiami yra dorinio stadijų bei etapų klausimas. „Objekto būvis šeimoje – tam tikra dorinės raidos stadija. Kol individas yra objektas, tol jis nėra dorovinė asmenybė. Bet toks, kaip gali atrodyti, kategoriškas tvirtinimas reikalauja komentaro. Mat jau objekte aptinkamas doros pradas, bent raidos poziūriu žemutinė jos stadija. Todėl galima teigti, jog objektas tolydžiai virsta subjektu“ (J. Uzdila, 1993, p - 26). Taip pat gali būti analogija taikoma ir kitam, veikiančiojo subjekto būviui. Šitas būvis nepanaikina objekto, o tik yra už jį viršesnis ir jį pranoksta. Vieno šeimos nario santykis su kitais šeimos nariais visada išlieka paveikiamojo vaidmuo: jis daro poveiki, įtakoja ne tik kitus šeimos narius, bet ir patį save.

  • Sociologija Referatai
  • 2015 m.
  • 14 puslapių (3320 žodžių)
  • Universitetas
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 19 KB
  • Dorovinis auklėjimas
    10 - 9 balsai (-ų)
Dorovinis auklėjimas. (2015 m. Kovo 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/dorovinis-auklejimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:48