Dotacijų analizė


Statistikos kursinis darbas. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities ir jos savivaldybių dotacijų analizė. Santrauka. Summary. Įvadas. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities ir jos savivaldybių dotacijų 2004-2012 metų statistinio tyrimo teorinė medžiaga. Absoliutinių duomenų analizė. Duomenų grupavimas statistinėje analizėje. Statistinių duomenų grafinis vaizdavimas. Koreliacinis regresinis ryšys. Prognozavimas. Dotacijų tyrimų metodika. Dotacijų grupavimas. Dotacijų regresinės analizės metodika. Dotacijų prognozavimo metodika. Dotacijų tyrimo rezultatai. Dotacijų, apsoliutinių duomenų analizė. Dotacijų dinamikos analizės rezultatai. Dotacijų, koreliacinės – regresinės analizės rezultatai. Dotacijų prognozės rezultatai. Išvados. Šaltiniai.


Darbo pavadinimas - Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities ir jos savivaldybių dotacijos 2004-2012 metais. Duomenys buvo paimti iš Lietuvos statistikos departamento. Darbą sudaro trys dalys: teorinė, metodinė ir praktinė dalis. Teorinėje dalyje yra analizuojama literatūra ir su tyrimu susijusi teorinė medžiaga. Metodinėje darbo dalyje yra pateikta visa statistinio tyrimo eiga. Praktinė darbo dalyje yra pateikiami dotacijų dinamikos, regresinės analizės bei prognozavimo rezultatai. Duomenys buvo analizuojami pasitelkiant grafines priemones, prognozavimus, duomenų sulyginimo ir kitus metodus, skirtus atlikti statistinę analizę. Analizė buvo interpretuojama, pateiktos tyrimo išvados. Tyrimui atlikti buvo naudojamos šios programos:

Job title – Grants of the Republic of Lithuania, Alytus county and municipal during the years 2004-2012. The data were taken from the Lithuanian Department of Statistics. The paper consists of three parts: a theoretical, methodological and practical. The theoretical part is a review of literature and research related theoretical material. Methodical part is reprezenting the entire statistical survey process. The practical part of the grants ir reprezenting dynamic, regression analysis and forecasting results. Data were analyzed using graphical tools, forecasting, data assimilation and other techniques for statistical analysis. The analysis was interpreted the findings. Analysis was done by using the following programs:

Statistinio tyrimo aktualumas: Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities ir jos savivaldybių dotacijų 2004-2012 metų laikotarpio duomenų analizė yra svarbi tuo, kad ji leis nustatyti suteikiamų dotacijų savivaldybėms tendenciją. Kadangi tyrimo populiaciją sudaro: Lietuvos Respublika, Alytaus apskritis ir jos savivaldybės, analyzė leis nustatyti ryšį tarp jų, bei leis pamatyti kuri savivaldybė dotacijų gauna daugiausiai ir mažiausiai. Pagal pateikta duomenų analyzę, galima bus prognozuoti sekančių metų dotacijų padidėjimą arba sumažėjimą, o tai suteikia galimybę priimti atitinkamus sprendimus.

Statistinio tyrimo naujumas: Šiuo metu, tokie statistiniai tyrimai nėra naujiena. Tačiau nėra ofiacialiai pateikta būtent 2004-2012 metų laikotarpio, Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities ir jos savivaldybių dotacijų tyrimo analizės. Taip pat, pateikti duomenys yra nauji ir atspinti keliarių metų praeities rezultatus, tai leidžia daryti prielaida, kad analizuojant naujausius praeities rezultatus, pats tyrimas tampa nauju.

Statistinio tyrimo objektas - Alytaus savivaldybės ir jos rajono savivaldybių dotacijos metų pabaigoje 2004-2012 metais.

Statistinio tyrimo dalykas – gautų savivaldybių dotacijų kitimas.

Savarankiško darbo tikslai:

išanalizuoti statistinę literatūrą ir nustatyti teorinius metodus tinkamus duomenų apdorojimui;

sudaryti statistinio tyrimo metodologija, nustantant kokie metodai taikomi, savivaldybių dotacijų analizavimui;

grafiškai įvertinti jų dėsningumus tarpusavio sąsajas, pateikti ateities perspektyvas ir prognozes.

Šiais laikais kiekvienas tyrimas sunkiai įsivaizduojamas be statistikos, todėl kiekvienam išsilavinusiui žmogui naudinga turėti statistikos mokslo pagrindus. Šiame skyriuje bus aptariami darbe naudoti statistiniai rodikliai, bei jų dėsningumai.

Pasak V. Bartosevičienės, ekstensyvus statistiniai rodikliai atspindintys masinių reiškinių dydį, svorį, ilgį, plotą, vertę, apimtį ir kitus matus yra vadinami absoliučiais statistiniais dydžiais.

Bendruosius - jie išreiškia visų visumos vienetų ir jos grupių požymių apimtį.

Natūriniai – tai tokie, kurie reiškinių dydį apibūdina fiziniais mato vienetais ( ilgis, plotis, svoris)

Natūriniai sutartiniai- naudojami vienos rūšies, tačiau turintiems daug vardų, tarpusavyje nesusumuojiemiems reiškiniams perskaičiuoti į vienvardžius. Jiems perskaičiuoti naudojama formulė Q=Q_1+k_2 Q_2+k_3 Q_3+⋯

Vertiniai – tai pinigine išraiška apibūdinami duomenys. Pvz., litas, euras, doleris.

Darbo mato vienetai - rodo laiko sąnaudas reikalingas pagaminti produkto vienetui

Šiame darbe pirmiausia buvo grupuojami duomenys ir apibendrinami, todėl būtina aptarti grupavimo reikalingumą ir aspektus.

Kaip teigia O. Gražytė – Molienė (2004) statistikoje grupavimo metodas taikomas įvairiems uždaviniams spręsti:

Kai tyrime yra sprendžiami visi minėti uždaviniai, grupavimo rūšis negali būti tiksliai įvardijama. Tiriant masinius socialinius ekonominius ar kitokio pobūdžio reiškinius grupavimo metodu, galima atsakyti į klausimus, į kuriuos atsakymų negali duoti jokie teoriniai samprotavimai. Svarbu tik, kad grupavimai būtų atlikti moksliškai, laikantis grupavimo teorijos.

Yra išskiriami trys pagrindiniai grupavimo etapai:

Norint suprasti geriau, šiuos etapus reikia apibūdinti plačiau. Pagal J. Jakubauską, grupavimo pagrindas yra požymiai, pagal kuriuos duomenų visuma yra suskirstoma į pogrupius. Yra išskiriami kokybiniai ir kiekybiniai požymiai. Kiekybiniai skirstosi į tolydžiuosius ( reikšmes įgyja iš intervalo) ir diskrečiuosius ( viena reikšmė). Pasak V.Bartosevičienės, jeigu grupavimas yra atliktas laiko aspektu, tai gautos eilutės vadinamos dinamikos eilutėmis. Jei grupavimas atliktas pagal reiškinių struktūra, tai jis vadinamas struktūriniu grupavimu. Grupavimas, pagal kurios išskiriami socialinių ekonominių reiškinių tipai ir formos – tipologinis grupavimas. Grupavimai, kurios atliekant išsiaiškinami ryšiai tarp reiškinių – analitinis. Grupavimai taip pat skirstomi į faktorinius ( sąlygoja nagrinėjamo reiškinio pokyčius, būklę,) ir rezultatinius ( kinta veikiami faktorinių požymių).

Dotacijų analizė. (2015 m. Lapkričio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/dotaciju-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 02:06