Draudimas Lietuvoje referatas


Daudimo referatas. Įvadas. Draudimo samprata. Draudimo veikla. Kaip įsigyti draudimą. Druadimo istorija Lietuvoje. Išvados. Literatūra.


Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (1996. 07. 10.) draudimas apibrėžiamas taip:

Naujame draudimo įstatyme, (2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX – 1737) draudimas apibūdinamas taip:

1. Finansinius santykius draudimo veikloje sąlygoja draudiminė rizika – draudiminio įvykio, kuris padarytų materialinę ar kitokią žalą, tikimybinis pobūdis. Nuostolių galimybė arba tikimybė ir sukuria draudimo poreikį. Jeigu nebūtų nuostolių tikimybės arba jeigu nuostoliai būtų iš anksto žinomi, draudimas neegzistuotų. Visų pirma, nebūtų jokio reikalo draustis. Antra, nebūtų neužtikrintumo dėl nuostolių ir rezultate būtų išlaidos, bet ne nuostoliai. Išlaidos būtų valdomos kitaip nei draudimas. Nuostolių tikimybe iš esmės yra grindžiamas draudimo įmokų (premijų) nustatymas.

2. Draudimui būdingi perskirstymo santykiai tarp atskirų jo dalyvių. Draudimo sistema paskirsto nuostolių apmokėjimą renkant įmokas iš kiekvieno draudėjo. Toks uždaras nuostolių paskirstymas pagrįstas tikimybe, kad nukentėjusiųjų skaičius yra mažesnis už draudime dalyvaujančių skaičių, ypač jei dalyvių skaičius labai didelis. Apskritai tik maža apsidraudusių dalis patiria nuostolius. Taigi, draudimo sistema paskirsto nuostolių sumas tarp kelių nukentėjusių narių, bet naudoja įmokas ir tų, kurie nenukentėjo. Todėl draudimo įmokos dydis reiškia kiekvieno jų dalį nuostolių paskirstyme.

3. Draudime numatomas nuostolių paskirstymas laike ir teritorijoje. Teritorinis draudimo fondo paskirstymas bus efektyvus, jei apdraustieji objektai bus išsidėstę įvairiose skirtingose vietose ir jų skaičius bus gana didelis. Tik tokiu atveju bus įmanomas nuostolių dėl didelę teritoriją apimančių stichinių nelaimių paskirstymas. Nuostolių paskirstymas laike gali viršyti vienerius metus, nes ypatingų įvykių atsiradimui būdingas atsitiktinumas. Ypatingų įvykių gali nebūti kelerius metus. Tai leidžia tokiais metais kaupti dalį gaunamų draudimo įmokų atsargos fonde, kuris gali būti nuostolių atlyginimo šaltiniu nelaimingais metais.

4. Draudimo įmokų gražinamumas. Draudimo įmoka (bruto įmoka) nustatoma pagal draudimo tarifus, kurie susideda iš neto draudimo įmokos ir gamybinių kaštų ir pelno priedų. Neto įmoka (premija) skirta draudiminiu įvykiu sąlygotiems nuostoliams ir atskirais periodais pasitaikantiems nuostolių viršijimams padengti. Neto įmoka nustatoma remiantis matematiniu nuostolių tikimybės tam tikru laiku tam tikroje teritorijoje vidurkiu. Tokiu būdu visa neto draudimo įmokų suma grąžinama tų metų bėgyje tam tikroje teritorijoje. Tas požymis priartina draudimo sąvoką prie kredito sąvokos reikšmės.

Apibendrinant tuos požymius, galime suformuluoti draudimo kaip ekonominės sąvokos apibrėžimą:

Draudimas yra sutarčių įstatymo sritis. Draudimo liudijimas (polisas), kaip ir kitos sutartys, yra susitarimas, suteikiantis teises ir tam tikrus įpareigojimus tiems, kurie jį pasirašo. Pavyzdžiui, draudimo sutartis suteikia draudėjui teisę gauti kompensaciją iš draudiko, jeigu patiriamas nuostolis. Draudikas privalo apmokėti nuostolius. Draudimo sutartis taip pat numato ir kitas teises bei pareigas. Draudikas turi teisę surinkti draudimo įmokas ir pratęsti jų mokėjimą. Draudikas turi teisę apibrėžti taisykles ir sąlygas norintiems dalyvauti bendrame draudimo fonde, o draudėjai įsipareigoja jų laikytis, jeigu nori, kad nuostoliai būtų atlyginti. Paprastai vienos šalies teisės atspindi kitos šalies pareigas. Akivaizdu, kad draudikas negali priversti draudėjo sutikti su sutarties sąlygomis, bet jeigu draudėjas nesilaiko sutarties sąlygų, nuostoliai nebus apmokėti. Taigi, draudimo sutartis suteikia vienodai teisingas sąlygas tiek draudikui, tiek draudėjui.

Kolektyviškumas. Būsimo poreikio patenkinimas turi remtis kolektyviškumo principu – didelis skaičius tos pačios rizikos veikiamų ūkio subjektų turi būti susibūrę į grupę (draudimo grupę) kolektyvinio rizikos nešimo tikslu. Šiame draudimo veiklos principe atsispindi savitarpio pagalbos idėja. Vienodame pavojuje esantys asmenys (ūkio subjektai) draudiminiu atveju įsipareigoja tarpusavyje remti vieni kitus. Norint suteikti garantijas, reikia draudimo bendrovės, kuri galėtų suorganizuoti vienodame pavojuje esančių asmenų bendruomenę (grupę) bei rinkti ekonomiškai pagrįstas draudimo įmokas, skirtas padengti nuostolius draudiminio įvykio atveju. Pavyzdžiui, 10000 individualių namų savininkų (daugybė asmenų) gresia gaisro pavojus (tas pats pavojus). Kiekvienas iš jų moka draudimui 200 litų per metus (įnašas/premija). Draudimo įmonė viso gauna 2000000 litų (visų draudimo įmokų suma) ir todėl gali kompensuoti finansinius nuostolius, patirtus keleto namų savininkų (keleto asmenų) dėl įvykusio gaisro.

Ekonomiškumas. Draudimo veiklos ekonomiškumas reiškia ateityje draudimo grupės nariams iškilsiančių poreikių tenkinimo planingumą. Draudimo grupei turi būti būdingas tęstinumas, o draudimo veikla – reglamentuojama. Draudimo veiklos ekonomiškumas, be kita ko, reiškia ir tai, kad draudiminė apsauga nėra teikiama veltui. Draudiminio įvykio pasėkoje patirti nuostoliai grupės nariui yra padengiami iš visų narių įmokų pagrindu sukaupto kapitalo.

  • Draudimas Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (4673 žodžiai)
  • Daudimo referatai
  • Microsoft Word 210 KB
  • Draudimas Lietuvoje referatas
    10 - 3 balsai (-ų)
Draudimas Lietuvoje referatas. (2015 m. Lapkričio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/draudimas-lietuvoje-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:04