Draudimas piknaudžiauti procesinėmis teisėmis


Teisės kursinis darbas. Įvadas. Piknaudžiavimas teise samprata civilinėje teisėje. Subjektai kurie gali piknaudžiauti. Šalys. Atstovai. Kiti atstovai. Teisėjai. Kiti asmenys. Tretieji asmenys. Kiti proceso dalyviai. Draudimas pareikšti aiškiai nepagrįstus ieškinius. Atsisakymas ginti įgyvendinamą teisę sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Piktnaudžiavimas veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Konkrečios piknaudžiavimo priemonės. Priemonės kovoti su piknaudžiavimu. Procesiniai teisiniai padariniai. Atsisakymas ginti įgyvendinamą teisę. Bylos nagrinėjimas supaprastinta tvarka. Sprendimas už akių. Kitos procesinės priemonės. Piniginės sankcijos. Nuostolių atlyginimas. Bauda. Užstatas. Žyminis mokestis kaip priemonė kovoti su piktnaudžiavimu. Priemonių efektyvumas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Temos aktualumas ir problematika: Teismų perkrovimas ir bylų nagrinėjimo lėtumas - viena aktualiausių šių dienų civilinio proceso problemų. Tai taip pat yra vienas pagrindinių veiksnių, parodantis, kad draudimo piktnaudžiauti teise doktrina nėra įgyvendinama tinkamai. Ilgą laiką neatkuriant teisinės taikos tarp šalių, žmonės jaučiasi teisiškai nesaugūs ir nepasitiki teismais, o tai reiškia dar daugiau skundų dėl teismo darbo rezultatų. Kartais nagrinėjami net absurdiški ieškiniai, kurie gadina teismo įvaizdį visuomenės akyse. Bylos kaupiasi, o teisėjai jaučiasi bejėgiai ir kaltina visuomenę sergant „bylinėjimosi manija“ bei aukštu nesąžiningumo lygiu.

Tyrimo objektas, tikslas: Šiame darbe analizuojamas draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis institutas. Daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos pozityviosios teisės, teisės doktrinos ir praktikos vertinimui. Šio darbo tikslas- piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis instituto tyrimas, atsižvelgiant į teises normas bei jų aiškinimą teisės doktrinoje ir teismų praktikoje

Tyrimo metodai : Metodologiniu atžvilgiu šiame darbe naudojama– dokumentų analizė, loginė , lyginamoji, sisteminė, istorinė juridinių reiškinių analizė.Dokumentinio tyrimo metodika vadovaujamasi gvildenant ir atskleidžiant Lietuvos ir užsienio teisės aktų, teismų procesinių sprendimų medžiagos turinį.

Draudimas piknaudžiauti teise žmonėms tarsi sako ,jog gyvename ne po viena o visi drauge, visuomenėje, todėl pasitaiko situacijų, kuriuose vieno asmens teisių įgyvendinimas gali kelti žalos kitam asmeniui ar visuomenės interesams. Taigi kiekvienas žmogus gali įgyvendinti savo teises iki tol kol yra nepažeidžiamos kitų asmenų teisės.

Apibrėžti subjektus ,kurie gali piknaudžiauti teisėmis yra gana lengva. Bet kuris subjektas ,kuris dalyvauja procese ir turi procesines teses, gali piknaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Tačiau reglamentavimas ir teisiniai padariniai visiems subjektams yra skirtingi.

Teisėjai civiliniame procese taip pat turi tam tikras teises ir galias, todėl ir jie gali piktnaudžiauti savo teisėmis. Teisėjai galėtų būti laikomi atsakingi už piktnaudžiavimą teise tais atvejais, kai blogai įgyvendina koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, nebyliai toleruoja tokius šalių ar kitų asmenų piktnaudžiavimus ar nebaudžia jų, ar baudžia juos neadekvačiai, ar kai, pavyzdžiui, priima aiškiai nepagrįstą sprendimą. Taip pat tais atvejais, kai nepagrįstai sustabdo ar atideda bylą ar kai siekdami išvengti sudėtingos bylos priima nutartį trūkumams šalinti, nors tai nėra būtina, ir paskiria labai trumpą terminą trūkumams ištaisyti. Dažniausiai įprasta tai vertinti kaip teisėjų padarytą klaidą ar jų kompetencijos nebuvimą, o ne kaip piktnaudžiavimą jiems suteiktomis teisėmis.

Tais atvejais, kai teisėjas piktnaudžiauja savo galiomis ir teisėmis, tuo pačiu žeminą teisėjo vardą, ir tai turėtų būti pakankamas pagrindas kelti drausminę bylą. Todėl asmuo, nukentėjęs nuo teisėjo piktnaudžiavimo, galėtų kreiptis į Teisėjų tarybą, teismo, kuriame dirba teisėjas, pirmininką arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininką ir prašyti inicijuoti drausmės bylą piktnaudžiaujančiam teisėjui.

2.4.2 Kiti proceso dalyviai

3.1 Atsisakymas ginti įgyvendinamą teisę sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą

Visi civilinio proceso metu byloje dalyvaujantys asmenys turi tam tikras teises, kuriomis gali piktnaudžiauti kiekviena atskirai ir taip trukdyti pasiekti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Kasacinio teismo praktika nuosekliai patvirtina, jog įvairaus pobūdžio piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, aplaidus, nerūpestingas procesinių pareigų vykdymas negali būti toleruojamas ir teismai tam turi ryžtingai užkirsti kelią. Pabrėžtina, kad piktnaudžiavimas šiuo būdu, kaip ir bendrąja prasme, konstatuojamas remiantis vien objektyviais kriterijais. Konkrečių piktnaudžiavimo formų pavyzdžiai turėtų padėti geriau pažinti šį būdą, todėl pereikime prie jų.

Tai tie atvejai, kai, pavyzdžiui, asmuo nepateikia per teismo nustatytą terminą rašytinių įrodymų (CPK 199 straipsnis) arba jau minėti atvejai, kai teismas pripažįsta šalies dalyvavimą būtinu, o šalis neatvyksta į teismo posėdį. Ši piktnaudžiavimo forma paminėta LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 6 d. nutartyje c. b. S. A. Aleksandravičius v. Klaipėdos apskrities centrinis paštas, Nr. 3K-3-915/1999, kat. 51

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (5838 žodžiai)
  • Kolegija
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 57 KB
  • Draudimas piknaudžiauti procesinėmis teisėmis
    10 - 5 balsai (-ų)
Draudimas piknaudžiauti procesinėmis teisėmis. (2016 m. Sausio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/draudimas-piknaudziauti-procesinemis-teisemis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 08:12