Draudimo konspektas


Daudimo konspektas. Finansų studijų programos. Draudimo modulio konspektas.


Apsaugojimo teorija. Jos esmė – draudimas yra priemonė pašalinanti nesaugumą ir garantuojanti apsaugą nuo gyvenimo nestabilumų.

Rizikos bendrijos teorija. Jos esmė – asmenys, perduodantys draudikui vienarūšę riziką, tarsi susivienija į tam tikrą darimį – rizikos bendriją.

Lažybų teorija. Jos esmė - draudėjas lažinasi kad draudžiamasis įvykis įvyks, o draudikas, kad neįvyks (pradinė draudėjo statymo suma – draudimo įmoka), todėl kai kurios religijos (musulmonai, amišai ir pan.) nepripažįsta draudimo, nes jį laiko azartiniu lošimu (lažybomis).

Žalos atlyginimo teorija – draudimą iš esmės prilygina prievolei atlyginti žalą. Šiuo metu tai viena labiausiai paplitusių teorijų.

Visos teorijos nėros universalios ir turi savo šalininkų ir priešininkų.

Nesant draudimo, ekonomika vystytųsi vangiau, nes kiekvienas verslo subjektas savarankiškai ir neprofesionaliai vertintų jam gresiančias rizikas, kas mažintų tiesioginės jo veiklos našumą (pvz. kredito ir lizingo įstaigos imtų didesnes palūkanas, į jas įskaičiuodamos įkaito praradimo riziką, savo ruožtu, piniginiai ištekliai su didesnėmis palūkanomis bus prieinami mažesniam klientų ratui; taip pat pagrindinių gamybos ar paslaugų teikimo priemonių praradimas dėl gaisro ar kitų stichinių nelaimių paveiktų ne tik įmonę-nukentėjėlę, bet ir su ja tiekimo ar kreditavimo santykiais susijusias įmones ir pan.).

Draudimas yra priemonė, kuria galima kompensuoti atsitiktinius nuostolius.

Draudimas yra rizikos valdymo priemonė, kuri esmingai sumažina veiklos riziką ir užtikrina darnų vystymąsi.

Draudimo objektas nėra materialūs dalykai (pastatai, automobiliai ir pan.). Pirkdami draudimą draudėjai stengiasi apsaugoti savo turtinius interesus, todėl draudimo objektas yra turtiniai interesai.

Apdrausti galima tik turtinį interesą, t. y. interesą turintį piniginę išraišką. Intereso neturinčio piniginės išraiškos apdrausti neįmanoma.

Galiojanti teisė numato, kad draudimas negalioja draudėjams neturintiems intereso.

Valstybinių draudimo bendrovių pagrindinis veiklos tikslas – rizikos pašalinimo poreikio patenkinimas (kaip valstybės funkcijų ir tikslų ekonomikoje realizavimas).

Kooperacijos principu paremtos draudimo įstaigos - savidraudos draugijos (pakankamai populiarios Kanadoje, Australijoje, JAV) neturi tikslo gauti pelno, nes negali jo skirstyti. LR Draudimo įstatymas deklaruoja savidraudos draugijų egzistavimo galimybę Lietuvoje, tačiau iki šiol Lietuvoje nėra nė vienos savidraudos draugijos.

Kai kurie draudimo teoretikai įvardina kitus draudimo įmonės tikslus: apsaugos, prevencijos ir pan., bet tai nėra pagrindiniai draudimo įmonės tikslai, tai daugiau pačio draudimo kaip veiklos funkcijos.

Babilone Hamurabio teisynas 2100 pr. m. e. aprašė finansinę operaciją, kuri buvo skirta eliminuoti pirklių apiplėšimo ir kitokią prekių praradimo riziką. Jos esmė – vienas pirklys suteikdavo paskolą kitam pirkliui, kurio karavanas transportuodavo prekes pardavimui iš vieno miesto į kitą. Gautą paskolą reikėjo atiduoti su procentais (premija, draudimo įmoka), jei kelionė pavykdavo, o jei ji nepavykdavo (plėšikai pagrobdavo prekes, įsisiautėdavo smėlio audra ar pan.) tai išvis nereikėdavo grąžinti paskolos. Faktiškai tai buvo draudimo operacija, kurios draudimo įmoka buvo mokama ne prieš draudimo apsaugos laikotarpį, bet po jo pasibaigimo.

Panaši sistema Antikoje veikė pas finikiečius ir graikus.

Antikinėje Romoje veikė savotiška gyvybės savidraudos forma – laidojimo draugijos, kurių dalyviai turėdavo palaidoti mirusį dalyvį ir teikti išlaikymą dalyvio išlaikytiniams.

Viduramžiais labiausiai paplitęs ir iš istorinių šaltinių yra žinomas jūrinis draudimas. Venecijos ir Genujos pirkliai taikė įvairias komercinių operacijų formas (paskolos, pirkimo-pardavimo ir pan.), kad minimizuoti jūrinės prekybos rizikas.

1063 buvo surašytas Amalfi Jūrų kodeksas, kuris iš esmės galiojo apie 500 m. Viduržemio jūros regione (jo esmė - pražuvusio laivo savininkui, atlygindavo iš fondo, į kurį mokėdavo visi tam tikro uosto laivų savininkai (savotiška savidraudos forma)).

1347 metais Genujoje buvo pasirašyta seniausia išlikusi draudimo sutartis (palyginimui: iki Lietuvos krikšto dar buvo likę 40 m.)

16 a. Anglija pradėjo didinti savo įtaką, kaip jūrinė valstybė. Dėl to jūrinis draudimas pradėjo intensyviai vystytis Anglijoje ir nuo tada Anglija (Jungtinė Karalystė) yra nuolatinė lyderė draudimo inovacijų srityje.

1666 metais eilinį kartą sudegė Londonas. Nuo tada Anglijoje atsirado pirmosios draudimo nuo ugnies bendrovės (iki šiol ugnies rizika yra laikoma svarbiausia turto draudimo rizika).

1688 metais atsidarė garsioji Edwardo Lloydo kavos parduotuvė Tower Streete, Londone, kurioje pirkliai, laivų savininkai ir draudikai sudarydavo draudimo sutartis.

  • Draudimas Konspektai
  • 2015 m.
  • 21 puslapis (7632 žodžiai)
  • Daudimo konspektai
  • Microsoft Word 52 KB
  • Draudimo konspektas
    10 - 7 balsai (-ų)
Draudimo konspektas. (2015 m. Kovo 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/draudimo-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:40