Draudimo rinkos struktūros analizė


Daudimo kursinis darbas. Įvadas. Draudimo esmė. Draudimo sąvokos samprata. Draudimo raida Lietuvoje. Draudimo sistema ir klasifikacija. Draudimo paslaugų analizė. Lietuvos draudimo rinkos struktūros analizė. Ne gyvybės draudimo rinka Lietuvoje. Gyvybės draudimo rinkos analizė. Draudimo brokerių veikla. Dabartinė draudimo rinkos padėtis Lietuvoje. Išvados. Literatūra. Priedai.


Darbo objektas – draudimo rinkos struktūra Lietuvoje.

Darbo tikslas – išanalizuoti draudimo rinkos struktūrą Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

Apibrėžti draudimo sąvoką.

Išnagrinėti draudimo klasifikaciją.

Nustatyti ir išnagrinėti draudimo rinkos struktūros padėtį Lietuvoje.

Numatyti draudimo rinkos perspektyvas.

Darbo metodai:

Mokslinės literatūros, norminių aktų, straipsnių ir publikacijų analizė.

Statistinių duomenų sisteminimas ir analizė.

Apibendrinimas ir išvadų formavimas.

Poreikio teorijos šalininkų manymu, tos pačios rizikos (pavojaus) veikiami ūkio subjektai gali susiburti į grupę tam, kad įvykio atveju bendromis lėšomis patenkintų grupės nariui iškilusį poreikį. Jei egzistuoja pakankamai didelė ūkio subjektų grupė, kurioje vienam grupės nariui atsitiktinis įvykis grupėje tampa išmatuojamas (išmatuojamu įvykiu yra laikomas toks įvykis, kurį statistikos bei didelių skaičių dėsnio pagrindu galima aprašyti matematiniais dydžiais, tiksliau tariant, nuostolių atsiradimo tikimybe bei matematiniu nuostolių vidurkiu), tai tokia grupė yra vadinama draudimo grupe, o grupės narių veikla - draudimo veikla. Alfred Manės pateikia tokį draudimo apibrėžimą: „draudimas yra kolektyvinis patenkinimas atsitiktinio, išmatuojamo poreikio, kolektyvui susidedant iš didelio skaičiaus tos pačios rizikos veikiamų ūkio subjektų“ (3, p. 38).

Svarbu pažymėti tai, jog ekonominė veikla tik tuomet bus draudimo veikla, jei ji pasižymės tokiais draudimo veiklos požymiais (3, p. 39):

- kolektyviškumas (šis draudimo veiklos principas išreiškia savitarpio pagalbos idėją);

- ekonomiškumas (reiškia ateityje draudimo grupės nariams iškilsiančių poreikių tenkinimo sistemiškumą);

- poreikio egzistavimas (remiamasi samprotavimu, kad tam tikro ūkio subjekto patirti materialiniai nuostoliai yra kartu nuostoliai ir visos šalies nacionaliniam turtui. Draudimas yra naudojamas tik išmatuojamo materialinio poreikio tenkinimui);

- išmatuojamumas (remiamasi statistikos mokslu, tikimybių teorija);

Akivaizdu, kad draudimo veikla yra susijusi su rizika.

Pagrindinė draudimo atsiradimo priežastis ta, kad žmogaus gyvybei, jo nuosavybei, veiksmams nuolat gresia pavojus patirti nesėkmių, kiekvienas sprendimas yra rizikingas, kelia grėsmę paversti niekais visas pastangas (5, p. 19).

1990 m. rugsėjo 20 d. buvo priimtas pirmasis Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymas, kuris numatė, kad draudimo veikla greta valstybinės įstaigos gali užsiimti akcinės bendrovės, SD ir draudimo draugijos, taip panaikindamas valstybės monopolį draudimo srityje. Šis įstatymas įteisino Lietuvoje dvi draudimo formas: privalomą ir savanorišką draudimą (10).

Pastaraisiais metais vykę spartūs eurointegracijos procesai įtakojo ir Lietuvos draudimo veiklą. Buvo parengtas ir nuo 2003 metų įsigaliojo naujas, jau trečias per palyginti trumpą laiką priimtas draudimo įstatymas. Jame draudimo veikla reglamentuojama pagal Europos Sąjungos erdvėje galiojančias tobulas teisines normas. Trečiasis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas padidino reikalavimus draudimo įmonių veiklos kokybei, jų skaidrumui, sustiprino valstybinę draudimo veiklos priežiūrą.

Palyginti su 1996 metų Draudimo įstatymu, 2003 metų Draudimo įstatymas numato daug naujovių (13):

- Keliami aukštesni Europos Sąjungos teisės numatyti finansiniai reikalavimai draudimo įmonėms: draudimo įmonės, vykdančios ne gyvybės draudimo veiklą, privalės iki 2007 m. kovo 30 d. suformuoti 2 mln. eurų dydžio minimalų garantinį fondą, o draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo ar kai kurių rizikingų ne gyvybės draudimo grupių veiklą, – 3 mln. eurų dydžio minimalų garantinį fondą.

- Išskiriamos draudimo brokerių įmonės, kaip nepriklausomi draudimo tarpininkai, ir draudimo agentai bei draudimo agentų įmonės, kaip priklausomi draudimo tarpininkai.

- 2003 metais priimtas Draudimo įstatymas grindžiamas nauju požiūriu dėl rinkos dalyvių priežiūros, kurio esmė – pačių draudimo rinkos dalyvių atsakingumo bei savireguliacijos mechanizmų stiprinimas draudimo įmonėje. Draudimo įmonė privalo turėti vidaus audito tarnybą ir vyriausiąjį aktuarijų, akcentuojamas draudimo įmonės valdybos vaidmuo įgyvendinant skaidraus, patikimo ir apdairaus draudimo įmonės valdymo principus. Draudimo įmonė taip pat privalo tvarkyti jos vardu ir interesais veikiančių priklausomų draudimo tarpininkų sąrašą, tikrinti jų profesinę kvalifikaciją, kontroliuoti, kad priklausomi draudimo tarpininkai būtų apdraudę profesinę civilinę atsakomybę.

  • Draudimas Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 27 puslapiai (7132 žodžiai)
  • Universitetas
  • Daudimo kursiniai darbai
  • Microsoft Word 77 KB
  • Draudimo rinkos struktūros analizė
    10 - 5 balsai (-ų)
Draudimo rinkos struktūros analizė. (2016 m. Sausio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/draudimo-rinkos-strukturos-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:15