Drenažai


Geodezijos referatas. Įvadas. Drenažo privalumai ir trūkumai. Drenažo klasifikacija. Drenažo skirstymas pagal medžiagas. Statybinis drenažas. Išvados. Naudota literatūra.


Drenažu vadinama dirbtinė požeminių vamzdžių ar ertmių sistema, šalinanti drėgmės perteklių iš dirvožemio. Jo pavadinimas kilęs iš anglų kalbos žodžio drainage - sausinimas.

Statybose drenažas buvo naudojamas prieš keletą tūkstančių metų iki m. e., bet plačiau pradėtas taikyti žemės ūkio naudmenoms sausinti palyginti neseniai - praeito šimtmečio pirmojoje pusėje. Dabar drenažas ištyrinėtas gana įvairiapusiškai ir įrodyta, kad tai efektyviausia dirvožemių sausinimo priemonė, plačiai naudojama ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje.

1) efektyviai šalina drėgmės perteklių iš dirvožemio, dažniausiai veikia ištisus metus. Lietuvoje drenuotų plotų normalios drėgmės režimo sąlygos pavasarį dirvožemyje susidaro 1- 3 savaitėmis anksčiau negu nedrenuotų, rudenį žemę įdirbti drenuotuose gerai sukultūrintuose plotuose galima net ir esant palyginti gausiems krituliams;

2) sudaro geras sąlygas našiai mechanizmams dirbti;

3) padidėja dirbamų sklypų plotas;

4) kai sausa, drenuotame dirvožemyje drėgmės būna daugiau negu nedrenuotame: įrengiant drenažą, dirvožemis susisluoksniuoja, apie drenas susidaro kapiliarinė zona, trukdanti vandeniui nutekėti gilyn arba išgaruoti;

5) sumažėja vandens erozija. Drenažas pašalina dalį paviršinio vandens, todėl sumažėja paviršinis nuotėkis);

6) sudaromos geros sąlygos dirvožemio faunos, aerobinių mikroorganizmų veiklai, pagausėja augalams prieinamų maisto medžiagų, pagerėja dirvožemio laidumas vandeniui;

7) pagerėja dirvožemio struktūra, padidinamas tręšimo efektyvumas (augalai pasisavina maisto medžiagas tik esant dirvožemyje tam tikram vandens kiekiui, kurį drenažas gana gerai reguliuoja);

8) drenuotame dirvožemyje augalų šaknų sistema vystosi geriau, šaknys gali prasiskverbti į gilesnius sluoksnius, augalai geriau apsirūpina maisto medžiagomis;

9) drenuotas dirvožemis pavasarį greičiau įšyla, temperatūra būna O,5-1°C aukštesnė, todėl galima paankstinti sėją ir pailginti vegetacijos laikotarpį;

10) padidėja žemės ūkio kultūrų derlingumas, sumažėja produkcijos savikaina, todėl kapitalinių įdėjimų atsipirkimo laikas palyginti neilgas.

11) drenuoti galima smarkai raižytas vietoves, mažiau reikia statyti tiltų, pralaidų ir pan.;

12) išlaidos drenažo eksploatacijai ir remontui palyginti mažos, nes jis genda mažiau negu

grioviai, jo priežiūra nesudėtinga;

13) ilgai išsilaiko, amortizacija maždaug 2,5 karto mažesnė negu griovių. Normatyvinis degto molio vamzdžių drenažo amžius 30-50 metų, tačiau gerai įrengtas veikia 100 metų ir ilgiau.

3) mažiau tinka geležingų, dulkingų gruntų bei pirminiam durpynų sausinimui (greitai uždumblėja, ypač tada, kai neatidžiai įrengiamos vamzdžių sandūros);

4) sunkiuose dirvožemiuose dėl jų menko laidumo drėgmės perteklių pašalina lėtai;

5) daugiamečių augalų šaknys, ieškodamos maisto medžiagų, skverbiasi į drenų vidų ir jas užkemša;

6) drenažo vanduo labiau išplauna iš dirvožemio kai kurias maisto medžiagas, nes, filtruodamas visu drenavimo gyliu, tirpdo maisto medžiagas ir neša į drenas. Daugiausia išplaunama rūgščiųjų karbonatų, sulfatų, chloro ir azoto. Fosforo ir kalio išplaunama nedaug;

7) sunku rasti drenažo linijų gedimus ir juos pašalinti.

Drenažo privalumų daugiau, jie svaresni nei trūkumai, todėl jis paplitęs. Svarbiausia, kad drenažas pagerintų dirvožemio ar grunto vandens režimą. Drenuotus dirvožemius reikia naudoti kuo intensyviau, tuomet drenažo įrengimui panaudotos lėšos atsipirks greičiau.

  • Geodezija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (2973 žodžiai)
  • Geodezijos referatai
  • Microsoft Word 1012 KB
  • Drenažai
    10 - 5 balsai (-ų)
Drenažai. (2015 m. Gegužės 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/drenazai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 04:02