Drenažas špera


Geodezijos Špera. Melioracijos klasifikacijai. Žemės ūkio melioracija. Specialioji melioracija. Agrotechninė melioracija. Kultūrtechninė melioracija. Aplinkosauginė melioracija. Klimatinė melioracija. Vandens balansas. Masės tvermės dėsniu. Vandens maitinimo šaltiniai. Atmosferinis maitinimas. Paviršinis maitinimas. Požeminis maitinimas. Dirbtinis maitinimas. Vandens nuostoliai. Sausinimo nuotekis. Sausinimo būdai ir priemonės. Sausinimo priemonės. Sausinimo sistema. Drenažo apibūdinimas. Drenažo trūkumai. Drenažo tinklo projektavimas. Drenavimo atstumas. Drenažo hidrologiniai skaičiavimai. Drenavimo gylis. Durpynų drenavimas. Uždarų lomų drenavimas. Sodų , medelynų , parkų drenavimas. Sausinimas grioviais. Neigiama įtaka. Drenažo sistemos rekonstrukcijos priežastys. Augalų vandens poreikiai. Drėkinimo ir liejimo normos. Liejimo norma. Liejimo terminai. Paviršinis drėkinimas. Drėkinimas vagomis. Drėkinimas juostomis. Užliejamas drėkinimas. Lašelinis drėkinimas. Aerozolinis drėkinimas. Impulsinis drėkinimas. Sodų ir uogynų drėkinimas. Drėkinimo sistemų projektavimas.


Melioracijos klasifikacijai paprastai apima tik tik žemės ūkio melioraciją. Skiriami 2 melioracijos tipai: žemės ūkio ir specialioji meliorac. Žemės ūkio melioracija- vadinama techninių, organizacinių- ūkinių, socialinių- ekonominių ir aplinkosauginių priemonių kompleksas nepalankioms gamtinėms sąlygoms gerinti ir dirvožemio derlingumui didinti, siekiant gero derliaus. Specialioji melioracija- tai hidrotechninių įrenginių kompleksas vandens režimui reguliuoti dirvožemyje ar grunte. Ji skirstoma į tris porūšius: sausinamoji, drėkinamoji, aprūpinimo vandeniu. Agrotechninė melioracija- visuma trumpalaikių agrotechninių priemonių, reguliuojančių vandens režimą žemės paviršiuje ir armenyje. Kultūrtechninė melioracija- tai visuma žemės paviršiaus gerinimo priemonių, sudarančių galimybę naudoti melioruotas ir ligi šiol nenaudotas žemes. Ji skirstoma į 3 porūšius: paviršiaus kultūrinimo, dirvožemio kultūrinimo, ekslpoatacinę. Aplinkosauginė melioracija- tai visuma natūralios aplinkos apsaugos priemonių, saugojančių melioruojamų plotų pagrindinių landšafto komponentų (dirvožemio, vandens, oro, augalijos, gyvūnijos) gamtinę pusiausvyrą. Skirstoma į 3 porūšius: priešerozinę, priešnuošliaužinę, ir atmosferos apsaugos ir renatūralizavimo. Klimatinė melioracija- tai visuma klimato reguliavimo priemonių, daugiausia veikiančių apatinio atmosferos sluoksnio radiacinį, šiluminį, ir vandens režimus tvarkomų tvarkomų teritorijų gamtinems sąlygoms gerinti. Skiriami 3 porūšiai: atmosferos procesų reguliavimo, dengiamojo paviršiaus keitimo, jūrų srovių reguliavimo, Ji dar mažai paplitusi.

Vandens balansas- tai per tam tikrą laiką sistemos gaunamo ir atiduodamo vandens kiekio pokytis. Vandens balanso metodas pagrįstas masės tvermės dėsniu čia: ∆W- sistemos vand. pokytis nagrinėjamu laikotarpiu, Pj- vand. pritekėjimas į sistemą, Iš- vand.ištekėjimas iš sistemos, C- vandens sintezė. Vandens maitinimo šaltiniai- dirvožemio vandens atsargas nuolat papildo gamtiniai ir dirbtiniai vandens maitinimo šaltiniai. Jie skirstomi: atmosferiniai, paviršiniai, požeminiai ir dirbtiniai. Natūralaus dirvožemio vandens atsargų papildymoo intensyvumas daugiausia priklauso nuo reljefo. Atmosferinis maitinimas- P vyksta visur, bet gryniausias jis yra aukščiausiose reljefo vietose, kai krituliai tiesiogia susigeria į dirvožemį. Taip pat priskiriama ir vandens garų kondensacija dirvožemyje. Paviršinis maitinimas- skirstomas į deliuvinį (dirvož. maitinamas vandeniu pritekančiu nuo aukštesnių vietų), aliuvinį (dirvož. maitinamas potvynio vandeniu). Požeminis maitinimas- skirstomas į gruntinį, artezinį ir filtracinį. Jis būdingas žemo reljefo vietoms- dauboms, slėniams. Gruntinis vanduo pakilęs netoli žemės paviršiaus arba išsiliedamas krintančiais šaltiniais maitina dirvož. Filtracinis vanduo ne tik maitina aplinkinius plotus bet ir patvenkia gruntinį vandenį, pakelia jo lygį. Dirbtinis maitinimas- būdingas tiems plotams, kuriuose įrengtos drėkinimo sistemos. Atmosferinis, dirbtinis, ir paviršinis maitinimai dar vadinami infiltraciniu maitinimu. Vandens nuostoliai- (E ir N)Suminis vandens garavimas E skirstomas į transpiraciją ir fizinį garavimą. Tiksliausiai jis nustatomas įv. Vandens garintuvais. Lietuvoje paros suminis garavimas atskirais metų laikotarpiais apytikriai sudaro 0-6 mm. Suminį vandens nuotekį N sudaro paviršinis ir sausinimo įrenginių nuotekiai. Jo intensyvumas priklauso nuo dirvož., klimato, augalinės dangos, reljefo. Nustatomas matuojant tūriniu būdu, limnigrafais. Intensyviausias kai divož. Ar gruntas visiškai prisotintas vandens. Sausinimo nuotekis- sausinimo įrenginiais- grioviais, drenomis- nutekantis vandens kiekis. Nustatomas tiesiogiai matuojant.

  • Geodezija Šperos
  • 2014 m.
  • 4 puslapiai (2500 žodžių)
  • Geodezijos šperos
  • Microsoft Word 21 KB
  • Drenažas špera
    10 - 3 balsai (-ų)
Drenažas špera. (2014 m. Spalio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/drenazas-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:20