Dumbliai konspektas


Biologijos konspektas.

Dumbliai konspektas. Skyrius ochrophyta – ochrofitai. OCHROPHYTA skyriaus dumblių požymiai. Klasė bacillariophyceae – titnagdumbliai. BACILLARIOPHYCEAE klasės apibūdinimas. Gniužulo tipai. Specifiniai ląstelės požymiai. Citoplazma kaupiasi pasieniais, rečiau ląstelės centre.Frustulęs struktūra. Vegetatyvinės ląstelių ramybės stadijos ir ramybės sporos. ATSARGINĖS MAISTO MEDŽIAGOS – chrizolaminarinas, voliutinas, lipidai. Klasė chrysophyceae – auksadumbliai. Gniužulo morfologiniai tipai. MORFOLOGINIAI GNIUŽULO TIPAI – gniužulai būna vienaašiai arba daugiaašiai, gėlavandenių dumblių.


Chloroplastus dengia keturios membranos (dvi chloroplasto membranos, periplastidinė membrana ir grūdėtojo ET membrana). Tilakoidai chloroplaste išsidėstę po tris. Viena lamelė dažniausiai yra chloroplasto periferinėje dalyje, lygiagrečiai su chloroplasto membranomis. Ji vadinama žiedine lamele. Žiedinė lamelė nebūdinga tik EUSTIGMATOPHYCEAE klasės ochrofitams.

Būdinti pigmentai: chlorofilas a,c1, c2, c3 bei įvairūs karotenoidų grupės pigmentai, iš kurių svarbiausias beta karotenas, fukoksantinas.

Ochrofitų ląstelėse kaupiamos atsarginės maisto medžiagos – tirpūs polisacharidai – chrizolaminarinas, vadinamas leukozinu ir laminarinas. Chrizolaminarinas susidaro specialioje vakuolėje už chloroplasto ribų. Citoplazmoje taip pat kaipiami lipidai.

Bendras visų ochrofitų požymis yra: specifinės struktūros du heterokontiniai ir heteromorfiniai žiūželiai. Ilgasis, į priekį nukreiptas žiūželis yra – pleuronematinis, o trumpasis, nukreiptas atgal – akronematinis. Jie išsidėstę statmenai vienas kitam. Pleuronematinį žiuželį dengia mastigonemos. Pamatiniai žiuželių kūneliai yra susijungę tarpusavyje dviem mikrovamzdelių jungtimis, rizoplastas jungia pamatinius kūnelius su branduoliu. Daugelio ochrofitų žiuželio tarpinėje zonoje yra specifinė struktūra – tanki spiralė. (Nebūdinga – bacillariophyceae, raphidophyceae, phaeophyceae).

Vienaląsčiai ir kolonijiniai, kokoidinio gniužulo tipo organizmai, išsiskiriantys iš kitų dumblių specifine siliciu inkrustuota sienele. Plačiai paplitę visame pasaulyje, ypač svarbūs vandenynuose, nes yra pirminės organinės medžiagos producentai bei anglies ir silicio biogeocheminių ciklų dalyviai. Yra plačios ekologinės amplitudės, nes aptinkami įvairių platumų apysūrių, sūriųjų, gėlųjų vandenų planktone ir bentose. Vystosi įvairių vandenilio jonų ir biogeninių bei organinių medžiagų koncentracijos vandenyje, aptinkami įvairios temperatūros ir šviesos intensyvumo sąlygomis. Vandenyje tarpstantiems bentoso dumbliams tinka vystytis visokie substratai: augalai, uolos, rieduliai, smėlis, dumblas ir t.t. Kai kurie titnagdumbliai yra melsvabakterių, galinčių fiksuoti molekulinį azotą simbiontai, yra toksinus išskiriančių titnagdumblių. Kai kurie naudojami ekologinei pavirši nių vandenų būklei įvertinti.

Vienaląsčiai dubliai, rečiau sudarantys kolonijas, būdingas tik vieno gniužulo tipas – kokoidinis. Išskiria gleives, bentoso dumbliai jomis tvirtinasi prie substrato.

SENELĖ – titnagdumblius dengia specifinis tvirtas apvalkalas šarvelis, vadinamas frustule. Tai sudėtingos struktūros silicio rūgšties polimero amorfinis apvalkalas, titnagdumbliai silicį pasisavina tik šarvelio formavimosi metu, o ne per visą gyvenimo ciklą, sparčiai augdami išnaudoja visą silicį. Silicis būtinas normaliam titnagdumblių augimui, jo trūkumas pradeda riboti jų vystymąsi. Frustulę iš vidaus dengia plonas apvalkalas, sudarytas iš įvairių organinių medžiagų: baltymų, polisacharidų ir lipidų. Kai organinis apvalkalas sunyksta, frustulę subyra į atskirus fragmentus. Frustulė yra tvirtas apvalkalas, apsaugantis titnagdumblius nuo zooplanktono atakų.

  • Biologija Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Ignas
  • 5 puslapiai (1986 žodžiai)
  • Universitetas
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 21 KB
  • Dumbliai konspektas
    10 - 2 balsai (-ų)
Dumbliai konspektas . (2017 m. Lapkričio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/dumbliai-konspektas.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 13 d. 20:38