Duobagyviai


Hidros vystymasis. Jūrų duobagyvis. Hidros sandara. Duobagyvis hidra. Pintys ir duobagyviai. Hidra duobagyvis. Duobagyvių pavyzdžiai. Duobagyviai pavyzdziai. Hidros nervu sistema. Jūros duobagyvis.

Biologijos referatas. Įvadas. Tipas. Duobagyviai (coelenterata). Klasė. Hidragyviai (hydrozoa). Poklasis. Hidroidiniai (hydroidea). Poklasis. Sifonoforai (siphonophora. Klasė. Scifomedūzos (lot. Scyphozoa). Klasė. Koraliniai polipai (anthozoa). Poklasis. Aštuoniaspinduliniai koralai (octocorallia). Poklasis. Šešiaspinduliniai koralai (hexacorallia). Išvados. Literatūra. Priedai. Darbo tikslas - išsiaiškinti pagrindinius duobagyvių sandaros ypatumus, bei duobagyvių įvairovę. Bestuburiai gyvūnai (invertebrata) – tai chordos ir stuburo neturintys gyvūnai. Jų išorinis skeletas išsivystė iš ektodermos ir ektoplazmos. Kai kurie bestuburiai be išorinio skeleto dar turi vidinį skeletą. Kūną dengia vienasluoksnis epitelinis audinys. Nervų sistema susideda iš ištisinio žiedo ar ganglinių mazgų ir išilginių nervinių kamienų. Kai kurie bestuburiai (pvz. , vabzdžiai) kvėpuoja trachėjomis, žemesnieji bestuburiai (pintys, duobagyviai) kvėpuoja kūno paviršiumi. Bestuburiai gyvūnai paplitę jūrose, gėluose vandenyse ir sausumoje. Jie sudaro. % visų gyvūnų rūšių. Vienas iš bestuburių tipų – duobagyviai.


Vadovas a. Salytė Kai kurie bestuburiai (pvz. Jie sudaro 96 % visų gyvūnų rūšių. Vienas iš bestuburių tipų – duobagyviai (iliustruota faktų enciklopedija, 2000). < duobagyviai (coelenterata) – paprasčiausios sandaros daugialąsčiai gyvūnai, vandens, dažniausiai jūrų, gyventojai. Vieni sėslūs, kiti plūduriuoja vandenyje. Pasaulyje žinoma apie 10 000 duobagyvių rūšių. (kazlauskas, 1988).

Duobagyviai turi du sluoksnius – ektodermą ir mezodermą. Juos skiria storesnis ar plonesnis mezoglėjos sluoksnis. Būdingos dvi gyvybinės formos: sėslus polipas, kurio kūnas primena maišelį su ilgais čiuopikliais ir laisvai plaukiojanti medūza. Medūzos gyvena p primityvių duobagyvių klasė. Būdinga polipo stadija. Apie ketvirtadalis rūšių turi polipo ir medūzos stadijas. Keletos rūšių polipo stadija redukuota ir a šiam poklasiui priklauso hidragyvių dauguma. Turi ir polipo, ir medūzos stadijas. Polipas beveik visada mažas, sėslus. Dažniausiai kolonijiniai, kartais gyvena pavieniui. Neretai medūzos stadija redukuota. Rūšims, turinčioms polipo ir medūzos stadijas, būdinga kartų kaita – metagenezė. (kazlauskas, 1988, 67p. ) .

polipai dažniausiai smulkūs, vos 1-2 mm ilgio. (kazlauskas, 1988, 67p. ). Gyvena kolonijomis, kuriose juos jungia bendra virškinimo latakų sistema, kuri vadinama gastrovaskuliarine sistema. Vienas gyvūnas, pačiupęs maistą ir jį apvirškinęs, perduoda visai kolonijai. Koloniją dengia plona, bet tvirta organinė plėvelė – periderma. (kazlauskas, 1988).

Hidra geras objektas tirti hidroidų polipų bendrą sandarą. Gėlavandenės hidros gyvena pavieniui. Jos neturi išorinio skeleto. Būdinga tik polipo stadija. Apie cm ilgio kūno viršutinėje dalyje yra 6-12 čiuopiklių vainikas. Tarp jų yra burnos anga, vedanti į vidinę gastralinę ertmę. Kūnas sudarytas iš dviejų sluoksnių: išorinio – ektodermos ir vidinio – entodermos. Juos skiria bazinė membrana. Išorinį sluoksnį sudaro verpstiškos ląstelės, kurių galas, esantis prie bazinės membranos, yra suplotas ir ištįsęs t raidės pavidalo. Išilgai šios dalies yra susitraukiančios gijos, vadinamos epitelinėmis-raumeninėmis. Paliesta hidra susitraukia į kamuoliuką. Šį impulsą perduoda primityvi nervų sistema. Žvaigždiškos nervinės ląstelės, susijungusios dendritais, lyg tinklu apipina visą hidrą, todėl nervų sistema – difuzinė. Tarp epitelinių ląstelių yra nediferencijuotų – intersticialinių ląstelių. Iš jų formuojasi lytinės ir dilgiosios ląstelės. Dilgiosios ląstelės susitelkusios hidros čiuopikliuose.

  • Biologija Referatai
  • 2011 m.
  • 14 puslapių (2622 žodžiai)
  • Universitetas
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 883 KB
  • Duobagyviai
    8 - 3 balsai (-ų)
Duobagyviai. (2011 m. Balandžio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/duobagyviai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:48