Duomenų bazės referatas (2)


Informatikos referatas. Įvadas. Duomenų bazių sandara ir organizavimas. Duomenų bazių samprata. Duomenų bazių evoliucija. Duomenų (struktūros) modeliai. Dbvs samprata ir funkcijos. Duomenų bazės kūrimas ir redagavimas. Duomenų bazės aktualumas. Duomenų bazės architektūra. Išvados. Literatūros sąrašas.


Temos problematika: net ir vienam naudotojui yra pravartu turėti duomenų bazę, nes tai yra kompaktiška, užima mažai vietos, taupomi darbo resursai. Taip pat greičio atžvilgiu, nes kompiuteris paieškos darbus ir kitas operacijas atlieka daug greičiau. Tačiau susiduriama ir su keliomis problemomis, kaip su duomenų dubliavimusi ir koordinavimo problemomis.

Tikslas: apžvelgti duomenų bazes.

Duomenų elementas – tai mažiausias aprašytų duomenų vienetas. Įrašas – įvardytas duomenų elementų ar agregatų rinkinys, kurį apdorodoma taikomoji programa traktuoja kaip nedalomą vienetą. Duomenų agregatas – įvardyta duomenų elementų visuma, kuri įrašo viduje traktuojama kaip nedalomas vienetas. Failas – įvardyta visų duoto tipo įrašų visuma. Duomenų bazė – įvairių tipų įrašų ir santykių tarp įrašų, duomenų agregatų ir elementų visuma.

Fiziniams duomenims aprašyti dažniausiai vartojami šie terminai: fizinis įrašas, duomenų rinkinys, fizinė duomenų bazė. Pateiksime galimas jų apibrėžtis.

Fizinis įrašas – visuma bitų, kurie saugomi išorinėje atmintinėje ir kurie gali būti nuskaityti ar užrašyti viena mašinine įvesties ar išvesties komanda. Dažniausiai fizinis įrašas turi kelis loginius įrašus. Duomenų rinkinys – įvardyta fizinių įrašų visuma. Fizinė duomenų bazė – duomenų bazė tokio pavidalo, kokiu ji saugoma atminties įrenginiuose, įskaitant priemones, užtikrinančias ryšius tarp duomenų.

Norint geriau įsivaizduoti DB struktūrą ir organizavimą, derėtų trumpai apžvelgti DB vystymosi istorijos pagrindinius etapus. Juose akcentuosime duomenų saugojimo ir apdorojimo metodų evoliuziją. Santykinai galima išskirti keturis DB vystymosi etapus.

Saugoma keletas to paties failo kopijų, t.y. egzistuoja didelis pertekliškumo laipsnis.

Paskutiniosios priemonės užtikrina du duomenų nepriklausomumo lygius: loginį ir fizinį. Loginis duomenų nepriklausomumas reiškia, kad bendra loginė duomenų struktūra gali būti pakeista nekeičiant taikomųjų programų. Žinoma, kad šiuo atveju keitimas nėra vien pašalinimas iš DB tokių elementų, kuriuos naudoja taikomosios programos. Fizinis duomenų nepriklausomumas reiškia, kad fizinis duomenų išdėstymas ir organizavimas gali keistis, nesukeldamas nei bendros loginės struktūros, nei taikomųjų programų pasikeitimo. Šiuos du nepriklausomumo lygius užtikrina įvedamas globalinis loginis duomenų aprašymas, nepriklausantis nuo duomenų aprašymo taikomosiose programose ir fizinio duomenų organizavimo būdo. Tai labai svarbus modernių DBVS struktūros elementas. Jis dar vadinamas duomenų konceptualiu modeliu (konceptualine schema). Konceptualinė schema, keičiantis programuotojo supratimui apie duomenis ir jų fiziniam saugojimui bei organizavimui, turi išlikti nepakitusi.

Duomenų pateikimo modelis lemia duomenų bazių kasifikaciją pagal struktūrą. Šis modelis apibrėžia DB struktūrinius elementus ir jų tarpusavio sąveikos būdus. Šiuo požiūriu, DB visada sudaromos iš į tam tikrą sistemą suorganizuotų dokumentų, formuojamų pagal tam tikrą dokumentų modelį. DB valdymo sistema valdo duomenų bazes. Bazės struktūrą lemia jos duomenų modelis. Pagrindiniai struktūrizuotų DB duomenų modeliai yra šie:

  • Informatika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (2472 žodžiai)
  • Universitetas
  • Informatikos referatai
  • Microsoft Word 33 KB
  • Duomenų bazės referatas (2)
    10 - 3 balsai (-ų)
Duomenų bazės referatas (2). (2015 m. Gegužės 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/duomenu-bazes-referatas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:37