Duonos cecho sąnaudų ir ekonominių rodiklių apskaičiavimas


Ekonomikos kursinis darbas. Duonos cecho sąnaudų ir ekonominių rodiklių apskaičiavimas.


Kadangi nuo vaikystės mane lydi nuostabūs prisiminimai, dar nuo tada aš jaučiu tą nepakartojamą šiltą, ką tik iškeptos duonos kvapą. Atrodo toks skonis ir kvapas nepasikartos niekada ir niekur, kaip tik pas močiutę kaime, kur praleisdavau vasaros atostogas. Sutūpę aplink krosnį laukdavome iškepusios duonelės. Nuo tada aš ją prisimenu ir tų prisiminimų neišdildys niekas ir niekada. Būdama jau paauglė, duoną tikrą naminę jau kepiau ir aš pati. Močiutė išmokė mamą, o mama mane. Taip ir lydi kartų kartas šis palikimas perduodamas iš rankų į rankas, iš lūpų į lūpas. Štai ir atsakymas, kodėl aš rašau šį darbą. Taip jau susiklostė ir mano tolimesnis darbas bus susijęs su duonos kepimu. Nors aš pati esu konditerė ir daug metų turiu praktikos konditerijos įmonėse, moku iškepti tikrą kaimišką naminę duoną. Taip mano turimos žinios pravers ir tolimesniuose keliuose kaip kuriant savo duonos įmonę. Smagu, kad jau ieškoma tikrų lietuviškų valgių, tikros lietuviškos duonos, gėrimų. Smagu, kad vėl grįžta poreikis to ką turėjom ir buvom praradę jau daug metų. Prigrūdom savo patiekalus įvairiausių sintetinių pakaitalų, vaikai nežino kas ta tikra duona, gaiva, dešra, bandelės, sūriai, tikras naminis tortas ir t.t. Tad džiaugiuosi, kad mane likimas atvedė į tinkamą kelią, kur gaminsiu praeityje pamirštus gaminius iš natūralių produktų.

Kaip ir visi žinome Lietuvis be duonos negali ilgai ištverti kelias dienas. Taip pasakoja senų žmonių pasakojimai, metraščiai. Tad kokia ta lietuviška duona? Atrodo duona kaip duona, gražiai apkepus malonaus kvapo. Mano krašte be duonos net neįsivaizduoja šventinio stalo, kasdienio stalo. Ši duona skiriasi nuo kitų Lietuvos regionų dar ir tuo, kad jos skonis yra savitas, būdingas tik mūsų regiono skoniui. Tai duona, į kurią yra dedamas natūralus raugas, kuris prailgina vartojimo laiką.

Dažnai pramonės įmonės atsisako arba mažina tradicinių technologijų su raugais ir plikiniais produkcijos gamybos apimtį ir vis daugiau gamina duonos pagal naujas technologijas su įvairiais tešlos konsistenciją ir gaminio skonį pagerinančiais maisto priedais. Vartotojai dažnai renkasi saldesnę, puresnę, minkštesnę duoną pagamintą pagal naujas technologijas. Tokiu būdu, tradicinė kvietinė, pusruginė ir ruginė duona, kuri yra mūsų kasdieninis maistas nepelnytai išstumiamas iš rinkos ir vartotojų mitybos racione tampa mažiau populiarius. Siekiant populiarinti tradicinių gamybos technologijų ruginę, pusruginę ir kvietinę duoną, kaip sveikatai palankų produktą, ją galima būtų kepti nedidelėmis gamybos partijomis mažose gamybos įmonėse ir ūkiuose.

Todėl mano tikslas yra įvertinti ruginių, pusruginių ir kvietinių duonų technologijos sudarymą, siekiant gauti ilgesnio vartojimo gaminius, taip sulėtinant žiedėjimo procesą, nenaudojant cheminių tešlos kildinimo medžiagų, ir taip suprojektuojant ruginių, pusruginių ir kvietinių duonų gamybos cechą.

Darbo tikslas:

geriau įsisavinti ekonomikos dalyko temas;

praktiškai pritaikyti ekonomikos dalyke įgytas žinias ir įgūdžius;

Darbo objektas: duonos cechas, kurio gamybinis našumas per pamainą 3000 kg.

Ruginė, kvietinė ir ruginė-kvietinė duona yra vienas iš pagrindinių maisto produktų Lietuvoje bei Rytų Europos šalyse. Ji gerai vertinama dėl būdingo, pirkėjams patrauklaus skonio, aromato bei dėl puikios maistinės vertės. Įmonėje bus gaminama ruginė duona „Ruginukė“, pusruginė duona „Pusruginukė“ ir kvietinė duona „Kvietinukė“.

Duonos cecho našumas – 3000 kg per pamainą: „Ruginukė“ – 1000 kg, „Pusruginukė“ – 1000 kg ir ,,Kvietinukė“ – 1000 kg. Per visus metus planuojama pagaminti 768000 kg gaminių. Duonos cechas dirbs 256 dienas per metus, bus viena pamaina. Pamainos trukmė 8 valandos. Numatoma pietų pertrauka 30 min ir dvi pertraukos po 15 min. Metinis darbuotojų efektyvus darbo laikas 2048 valandos. Suprojektuotos patalpos duonos gamybai, visas reikalingas plotas 576 m2.

Ruginės, pusruginės ir kvietinės duonos skiriasi skirtingų miltų rūšių kiekiais dedamais pagal receptūrą. Duonos receptūros sudarytos su kvietiniais Spelta ir tipo 550 C miltais bei ruginiais 700 tipo sijotai ir 1370 tipo pasijotais miltais.

Ruginę duoną sudaro: apie 80 proc. ruginiai ir apie 20 proc. kvietiniai miltai. Pusruginę – 60 proc. ruginiai ir 40 proc. kvietiniai. Kvietinę – 70 proc. kvietiniai ir 30 proc. ruginiai.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 28 puslapiai (7131 žodis)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 112 KB
  • Duonos cecho sąnaudų ir ekonominių rodiklių apskaičiavimas
    10 - 9 balsai (-ų)
Duonos cecho sąnaudų ir ekonominių rodiklių apskaičiavimas. (2015 m. Kovo 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/duonos-cecho-sanaudu-ir-ekonominiu-rodikliu-apskaiciavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 12:03