Dvarų kultūra lietuvių literatūroje


Dvaras lietuviu literaturoje. Dvaras lietuviu literaturoje k.donelaitis.

Lietuvių rašinys.

Dvarų kultūra lietuvių literatūroje.


Jau nuo pat senų laikų dvarai – tai kultūros lopšiai, kuriuose gyveno žmonės su savita pasaulėžiūra, vertybėmis, papročiais. Valstybės vidaus nesantaika ir problemos, kitų tautų papročiai ar vis su laiku atsirandančios naujos mados paveikdavo dvarų kultūrą, todėl ji nuolat keitėsi. Tiek XVIII amžiaus rašytojas Kristijonas Donelaitis, tiek XIX-XX amžiaus rašytojai Šatrijos Ragana bei Vincas Mykolaitis – Putinas kūriniuose vaizduoja skirtingus dvarus, taip pat ir skirtingą jų kultūrą.

Apšvietos epochos rašytojo ir lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio epinėje didaktinėje poemoje ,,Metai“ dvaras vaizduojamas kaip didžiausias socialinio ir moralinio blogio įsikūnijimas, žalingų kitataučių papročių šaltinis. Nors kūrinyje dvaras stebimas iš tolo, puikiai sudaromas įvaizdis apie skurdžią dvaro ir ypač jo gyventojų – ponų – kultūrą. Visų pirma, poemoje bjaurimasi ponų elgesiu. Jie girtuokliauja, daug keikiasi, nesilaiko moralės normų. Ponai patys nieko nedirba, o alkani, nuskurdę būrai per dienas triūsia dvaro laukuose ir kenčia žiaurią prievartą ir smurtą. Poemoje rašoma, jog ponai ,,būriškus išjuokdami darbus/Su griekais kasdien ir vis tingėdami penis“. Šiuo pasakymu Kristijonas Donelaitis prilygina ponus kiaulėms.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (1072 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 18 KB
  • Dvarų kultūra lietuvių literatūroje
    9.4 - 9 balsai (-ų)
Dvarų kultūra lietuvių literatūroje. (2016 m. Balandžio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/dvaru-kultura-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:28