Dvarų parkų atkūrimas ir teritorijų tvarkymas Žemaitijos regione


Žemėtvarkos kursinis darbas.

Įvadas. Bendrosios nuostatos. Sąvokos. Paveldo objektai. Lituvos dvarų parkų istorinė raida. Žemaitijos regionas. Žemaitijos parkų būdingiausi bruožai. Valstybės, privatūs bei mišrios nuosavybės dvarai. Dvarų tvarkymo problemos. Esama dvarų ir jų parkų būklė. Dvarų paveldo apsaugos problemos. Dvarų ir jų parkų išsaugojimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Ilgus dešimtmečius Lietuvos dvarų likimas buvo nepavydėtinas. Daugelio jų vietą žymi keli seni medžiai ar pamatų liekanos. Nepaisant sunkios dabartinės dvarų būklės, visuotinai pripažinta dvarų reikšmė Lietuvos istorijai.

Darbo objektas: Žemaitijos regiono dvarų parkai ir teritorijos.

Darbo tikslas: Išanalizuoti dvarų parkų atkūrimą ir teritorijų tvarkymą Žemaitijos regione.

Darbo uždaviniai:

Apžvelgti Žemaitijos regiono dvarus pagal jų priklausomybę ir priežiūrą;

Įvertinti esamą dvarų ir jų parkų būklę;

Išsiaiškinti dvarų ir jų parkų išsaugojimo problemas;

Išanalizuoti dvarų parkų teritorijų atgaivinimo būdus.

Paveldo objektai skiriami į: gamtos paveldo objektus (saugomi gamtinio kraštovaizdžio objektai) ir kultūros paveldo objektus (nekilnojamosios kultūros vertybės).

4) hidrografiniai – išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai;

Žemaitijos regione senųjų parkų gausa išsiskiria Kelmės ir Šiaulių kraštas.

Anot V. Jankausko (2009) dvarų paveldą sudaro: dvarų sodybos su palyginti neblogai išlikusiais vienu ar keliais pagrindiniais statiniais, dvarų sodybvietės su autentiškų želdinių ir statinių fragmentais; atskiri buvusių dvarų infrastruktūros elementai. Kai kuriose sodybose dar esama architektūriškai ir istoriškai vertingų statinių, bet jei neatsiras veiklių šeimininkų ir nebus imtasi skubių priemonių, artimiausiais metais jie baigs griūti. Kitose sodybose didžioji dalis architektūrinio paveldo jau negrįžtamai prarasta, bet dar būtų galima saugoti kitus, pavyzdžiui, kraštovaizdžio elementus. Daugelis sodybų yra netekusios ne tik statinių, bet ir didžiosios dalies autentiškų želdinių, jų kraštovaizdis sudarkytas. Antra vertus, ir šie sodybų likučiai tebeturi tam tikrą pažintinę ir memorialinę vertę, nes tiksliai žymi buvusio dvaro vietą.

Šiandien šį parką teisėtai būtų galima laikyti šalies parkų tvarkymo ir priežiūros etalonu (Palangos.., 2011).

Privatūs dvarai. Sovietmečiu visi dvarai buvo nacionalizuoti, privačios nuosavybės nebuvo. Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo prasidėjo dvarų privatizavimo procesai, kuriuos galima skirti į dvi dalis. Pirmasis periodas prasidėjo iš kart po nepriklausomybės atkūrimo ir turėtų būti siejamas su privatizacijos periodu, kai dvarai žmonėms dažniausiai atiteko kaip buvusių tarybinių ūkių ir kolūkių turtas, buvo sugrąžinami kaip prieš sovietmetį turėtas turtas, atskiri dvaro sodybos pastatai privatizuojami už investicinius čekius. Paskutiniu metu jau beveik neatsiranda buvusių dvarų savininkų paveldėtojų, tačiau tai dar tebevykstantis procesas. Antrasis dvarų privatizavimo periodas prasidėjo pastarąjį dešimtmetį, ir jį būtų galima sieti su padidėjusiu gyventojų ekonominiu pajėgumu. Žmonės ėmė ieškoti išskirtinio būdo kasdieniam gyvenimui, pramogoms. (I. Petuškaitė, 2012).

Privačių dvarų panauda irgi yra tokia pat įvairi kaip valstybinių. Tačiau dažniausiai jie yra pritaikomi kompleksinio turizmo reikmėms ar kaip gyvenamoji sodyba. Net tie savininkai, kurie sodybą būna įsigiję nuosavoms reikmėms vis dažniau ima galvoti apie lankytojų, turistų pritraukimą, kad būtų lengviau išlaikyti pačią dvaro sodybą.

Anot I. Petuškaitės (2012) kiti savininkai, nenorėdami dvaro parduoti ir nesiimdami jokios iniciatyvos dvarą atgaivinti ar nematydami jokių galimybių tai padaryti, paprasčiausiai palieka jį nykti .

Mišrios nuosavybės dvarai. Didžioji dauguma dvarų yra mišrios nuosavybės, tai sudaro beveik pusę viso dvarų paveldo. Tai daugiausia lėmė viena priežastis: didėjant privatizuojamų dvarų skaičiui, neužtikrinant jų vientisumo, vis dažniau vienos dvaro sodybos objektai atitekdavo skirtingiems naudotojams. Dvarų sodybas buvo leidžiama privatizuoti atskirais pastatais kaip ir atskirais butais, bei žemės lopinėliais. Dažnai dalis dvaro sodybos likdavo neprivatizuota – valstybinė. Taigi dvaro sodybos nebūtinai priklauso keliems skirtingiems privatiems valdytojams, bet tuo pačiu dar ir dalinai valstybei.

LR valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendime (2007) dėl valstybinės dvarų paveldo išsaugojimo programos vykdymo, teigiama, kad dvarų paveldu buvo susirūpinta dar prieš Strategijos priėmimą. 1999-2001 metais Valstybinė paminklosaugos komisija išvažiuojamuosiuose posėdžiuose pradėjo domėtis dvarų sodybų, atskirų pastatų būkle, šių vertybių išsaugojimo prasmingumu ir galimybėmis bei nuosavybės problemomis. 2000 spalio 20 d. posėdyje Komisija konstatavo, kad Lietuvoje neužtikrinama dvarų paveldo apsauga. Buvo siūlyta formuoti dvarų paveldo apsaugos politiką ir sudaryti prielaidas jų kompleksiniam išsaugojimui, tvarkymui ir naudojimui. Todėl 2002 metais Valstybinė paminklosaugos komisija sprendimu nr. 87 patvirtino „Lietuvos respublikos dvarų paveldo išsaugojimo ir integravimo į visuomenės gyvenimą koncepcija“. Tai vientisas dokumentas, kurio III skyriuje buvo suformuluota Valstybinė Lietuvos dvarų paveldo samprata ir ja pagrįsta integravimo į visuomenės gyvenimą strategija. Į šio dokumento nuostatas savo veikloje privalėjo atsižvelgti Valstybės institucijos. Tačiau tai tebuvo rekomendacinio pobūdžio dokumentas bei pagrindas, sudarantis dvarų paveldo pažinimo plėtojimo prielaidas. Koncepcijoje, kaip teisiniame akte, buvo per daug istorinių faktų. O realių pasiūlymų ir sprendimų nebuvo.

  • Žemėtvarka Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (6080 žodžių)
  • Universitetas
  • Žemėtvarkos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1875 KB
  • Dvarų parkų atkūrimas ir teritorijų tvarkymas Žemaitijos regione
    10 - 5 balsai (-ų)
Dvarų parkų atkūrimas ir teritorijų tvarkymas Žemaitijos regione. (2016 m. Vasario 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/dvaru-parku-atkurimas-ir-teritoriju-tvarkymas-zemaitijos-regione.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:50