Dviguba pilietybė


Dviguba pilietybė kursinis. Pilietybės atsiradimas. Bipatrizmas. Dviguba pilietybė lietuvoje darbas. Referatas pilietybe lietuvoje. Dvigubos pilietybės atvejai lietuvos respublikoje referatas. Pilietybė kai tėvai skirtingų valstybių pilietybe. Prokariotai ir eukariotai. Dviguba pilietybe diplominis. Tarptautine teise dviguba pilietybe.

Teisės referatas. Dvigubos pilietybės atsiradimas. Problematika Lietuvoje. Pilietybė – nuolatinis asmens teisinis ryšys su valstybe. Paprastai asmuo yra nuolatiniame teisiniame ryšyje su viena valstybe, yra vienos valstybės pilietis. Tačiau būna atvejų, kai asmuo tuo pačiu metu turi ir kitos valstybės pilietybę. Taigi dviguba pilietybė arba bipatrizmas – tai toks asmens teisinis statusas, kai pastarasis vienu metu turi dviejų ar daugiau valstybių pilietybę.


Pilietybė – nuolatinis asmens teisinis ryšys su valstybe.

Bipatrizmas yra paplitęs tarptautinėje praktikoje reiškinys, egzistuojantis objektyviai, nepriklausomai nuo to, ar valstybės jį pripažįsta, ar ne. Valstybės savo konstitucijose ar įstatymuose įtvirtindamos dvigubos pilietybės nepripažinimo principą, iš esmės nepripažįsta teisinių pasekmių, kylančių dėl to, kad asmuo tuo pat metu turi kelių valstybių pilietyistoriškai dvigubos pilietybės atsiradimas siejamas su valstybių teritoriniais pasikeitimais, gyventojų migracija, valstybių įstatymų, reguliuojančių pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, kolizija ir kitomis priežastimis.

Teisiniu dvigubos pilietybės atsiradimo pagrindu yra įvairių valstybių įstatymų, reguliuojančių pilietybės santykius, kolizijos. Kiekvienos valstybės suvereni teisė įstatymais nustatyti savo pilietybės įgijimo sąlygas ir tvarką. Vadinasi, dvigubos pilietybės atsiradimas susijęs su valstybės laisve savo nuožiūra pasdviguba pilietybė gali atsirasti įgyjant pilietybę gimimo būdu, iškilus žemės teisės principo ir kraujo teisės principo nesuderinamumui. Tokiu atveju vaikas, gimęs tėvams užsieniečiams šalyje, kur dominuoja žemės teisės principas, pagal kraujo teisės principą įgis savo tėvų pilietybę, o pagal žemės teisės principą – šalies, kurioje gimė, pilietybę. Remiantis tarptautinėmis sutartimis žemės teisės principas yra netaikomas tik užsienio diplomatų bei konsulų vaikams.

Dviguba pilietybė atsiranda ir nepriklausomai nuo vaiko, kurio tėvai turi skirtingas pilietybes, gimimo vietos. Tuo atveju, jei valstybių, kurių piliečiai yra tėvai, įstatymai numato, kad kraujo teisės principas galioja net ir tada, kai tik vienas iš tėvų turi tos valstybės pilietybę, vaikas jau gimdamas taps dviejų valstybių piliečiu, Įgis ir tėvo, ir motinos pilietybę. Jeigu tokios šeimos vaikas gimsta trečioje valstybėje, kurioje taikomas žemės teisės principas , jis įgyja iš karto trijų valstybių pilietybes.

Bipatrizmas galėjo būti ir santuokų tarp asmenų, turinčių skirtingų valstybių pilietybes, pasekmė. Moteris galėjo įgyti dvigubą pilietybę ištekėdama už užsieniečio, jeigu ji pagal savo šalies įstatymus nepraranda turėtos pilietybės, o pagal vyro šalies įstatymus automatiškai įgyja jo šalies pilietybę. Situacija pasikeitė 1957 metais jt generalinei asamblėjai priėmus konvenciją dėl ištekėjusių moterų pilietybės .

  • Teisė Referatai
  • 2010 m.
  • 8 puslapiai (1382 žodžiai)
  • Kolegija
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 11 KB
  • Dviguba pilietybė
    10 - 1 balsai (-ų)
Dviguba pilietybė. (2010 m. Gruodžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/dviguba-pilietybe.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:22