Dvigubos pilietybės institutas Lietuvos respublikos konstitucinėje teisėje


Teisės kursinis darbas. Įvadas. Dvigubos pilietybės samprata, teisinis reguliavimas. Dvigubos pilietybės samprata. Dvigubos pilietybės teisinis reguliavimas. Referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Atvejai, kai dviguba pilietybė įgijama. Atvejai, kai dvigubos pilietybės netenkama. Dvigubos pilietybės instituto aspektai Teigiami dvigubos pilietybės aspektai. Neigiami dvigubos pilietybės aspektai. Išvados. Literatūra.


Sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą Lietuvos Respublikoje yra surengta begalė diskusijų, parašyta straipsnių, knygų, vadovėlių, kuriais ir remsiuosi savo darbe. Taip pat savo darbe rėmiausi Lietuvos Respublikos norminias aktais reglamentuojančiais pilietybės įgijimą ir netekimą. Didžiąją dalį informacijos, kuria rėmiausi savo darbe rinkau iš Mykolo Romerio Universiteto autorių vadovėlio „Lietuvos Konstitucinė teisė“ ir Lietuvos teisės universiteto Leidybos centro vadovėliu „Lietuvos Konstitucinė teisė“ , taip pat vadovavausi Europos konvencija dėl pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu, Būtent šie leidiniai man padėjo geriausiai atskleisti dvigubos pilietybės įgyjimo, netekimo klausimus, o minėti vadovėliai – dvigubos pilietybės instituto sampratą.

Dvigubos pilietybės institutas kelia nemažai diskusijų dėl savo išskirtinumo. Daugeliui žmonių nepriimtina, kad vienos valstybės pilietis siektų turėti ir kitos valstybės pilietybę. Šį pasipiktinimą iššaukia pačio asmens poreikiai gauti pilietybę tam, kad išvengtų savo valstybės, kurioje jau yra pilietis įsipareigojimų įvairiose srityse.

Savo darbe analizuosiu, remdamasis autoriais, dvigubos pilietybės įgijimo, netekimo klausimus, problematiką. Apibūdinsiu kokiu būdu galima būtų pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnį, kuriame rašoma, kad niekas negali būti kitos valstybės ir Lietuvos Respublikos pilietis vienu metu, išskyrus atvejus nurodytus įstatymuose.

Dviguba pilietybė – teisinis statusas, kuriuo žmogus yra pripažįstamas daugiau nei vienos valstybės piliečiu. Pati pilietybė nepriklauso nuo asmens etninės kilmės arba jo buvimo vietos, o valstybės pačios gali apspręsti, kaip reglamentuoti pilietybės klausimus. (Europos konvencija dėl pilietybės, Europos Taryba, 1997 lapkričio 6 d.) Europos konvencijoje dėl pilietybės įtvirtinti aspektai, kurie suteikia galią valstybei pačiai spręsti kokias atvejais ir kokius būtinus kriterijus asmuo, kuriam skiriama pilietybė turi atitikti. Tačiau ir įpareigoja šalį laikytis konvencijoje įtvirtinų principų dėl visų tipų diskriminacijos. Tai reiškia, kad pilietybę suteikianti šalis turi visus įgaliojimus nustatyti sąlygas šiam procesui, bet kartu tos sąlygos privalo atitiki Europos Tarybos paskelbtą Europos konvenciją dėl pilietybės. Valstybė turi visus įgaliojimus, kurie yra iš dalies ribojami.

Asmuo esantis vienos valstybės pilietis – įprastas reiškinys. Dviguba pilietybė tai toks reiškinys, kai asmuo vienu metu turi daugiau nei vieną pilietybę. Tai gali būti dvi ir daugiau pilietybių. Dvigubos pilietybės problema egzistuoja ir yra paplitęs reiškinys tarptautinėje teisėje. Bandant išanalizuoti kaip ir kodėl atsirado noras piliečiams turėti dvigubą pilietybę, galime prieiti prie išvados, dvigubos pilietybės atsiradimą galime sieti su žmonių imigracija ir emigracija, taip pat su skirtingų valstybių teisės aktais dėl dvigubos pilietybės įgijimo, kuo valstybė lengviau leidžia įgyti dvigubą pilietybę, tuo daugiau atsiranda asmenų norinčių tai padaryti, nes kiekviena valstybė pati apsprendžia pilietybės įgijimo tvarką. Tačiau, dviguba pilietybė, nepriklausomai nuo jos įgijimo priežasčių kelia žmonių pasipiktinimą, ne pačiais asmenimis, bet valstybe, kuri leidžia užsienio piliečiams įgyti savo šalies pilietybę. Nereikėtų pamiršti, kad pilietybės įgijimas siejamas su tam tikromis piliečio pareigomis ir atsakomybe valstybių, kurių piliečiu jis yra, o kylant ginčams, jei asmuo nevykdo savo pareigų valstybėse, kurių piliečiu yra, dažniausiai priimamas sprendimas, tos valstybės naudai, su kuria asmenį sieja glaudesni faktiniai ryšiai.

Kiekviena valstybė yra laisva savo nuožiūra nustatyti kriterijus, kuriuos privalo atitikti asmuo, siekiantis pilietybės. Būtent dėl šios priežasties dvigubos pilietybės atsiradimas dažnai yra įvairių valstybių įstatymų, reguliuojančių pilietybės santykius, kolizijos.

Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsniai gali būti keičiami tik referendumo būdu. Konstitucijos 12 straipsnis yra Konstitucijos pirmająme skirsnyje, o tai reiškia, kad šio straipsnio nuostatos gali būti pakeistos tik referendumu. Konstitucijoje taip numatyta dėl to, kad Konstitucijos pirmąjame skirsnyje įtvirtintas nuostatas tauta laiko ypač svarbiomis. Seimas teisės keisti pirmąjį skirsnį neturi. Taigi Konstitucijos 12 straipsnyje nustatytą taisyklę, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, gali pakeisti tik tauta ir tik referendumo būdu.

Bet kokie bandymai Seime padaryti Konstitucijos pataisas, kurios leistų dvigubai pilietybei tapti paplitusiu reiškiniu, įteisintų dvigubą pilietybę ne tik įstatymo numatytais atvejais, pagal Konstituciją yra draudžiami. Seimui pakeitus Konstitucijos 12 straipsnį, kuriame nurodoma, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, būtų viršitos Seimui Konstitucijoje nustatytos galios ir pažeistas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, pagal kurią valdžios galias riboja Konstitucija, taip pat kartu būtų pažeistas ir konstitucinis teisinės valstybės principas. (Mykolas Sinkevičius, MRU Teisės fakulteto, Konstitucinės teisės profesorius, straipnsis „Dviguba pilietybė: ar Seimas vėl bandys apeiti Konstituciją?“ 2013 lapkričio 18 d.)

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (4036 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 25 KB
  • Dvigubos pilietybės institutas Lietuvos respublikos konstitucinėje teisėje
    10 - 5 balsai (-ų)
Dvigubos pilietybės institutas Lietuvos respublikos konstitucinėje teisėje. (2015 m. Lapkričio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/dvigubos-pilietybes-institutas-lietuvos-respublikos-konstitucineje-teiseje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:12