Dvimetalių lydinių būvio diagramų nagrinėjimas


Gelezies anglies buvio diagrama. Gelezies ir anglies junginys. Dvimetaliai. Gelezies alotropines atmainos. Dvimetalių lydinių būvio diagrama. Medžiagų būvio diagrama. Gelezis laisvas buvis. Gelezies ir anglies lydinio diagrama. Metalu buvio diagrama. Gelezies diagrama.

Medžiagų mokslo laboratorinis darbas. Darbo tikslas: susipažinti su lydinių būvio diagramų tipais. Nubrėžti atskirų lydinių aušimo kreives. Darbo užduotis. Susipažinti su dvimetalių lydinių būvio diagramų sudarymo metodika, diagramų tipais. Dėstytojo pateiktoje lydinių būvio diagramoje surasti likviduso ir soliduso linijas. Nurodytiems lydiniams nubrėžti aušimo kreives, parodyti kritines temperatūras.


Dvimetalių lydinių būvio diagramomis vadinami temperatūros - koncentracijos ašių sistemoje atidėti grafikai. Juose parodyta bet kurios koncentracijos duotų dviejų komponentų lydinio fazinė sudėtis, esant bet kuriai temperatūrai ir pastoviam slėgiui. Lydinių būvio diagramoje parodytos kristalizacijos ir kitų vykstančių pasikeitimų pradžios ir pabaigos temperatūros, fazių koncentracijos ir jų pusiausvyros sąlygos. Būvio diagramos labai svarbios nagrinėjant lydinių apdirbimo aukštesnėskai kietame būvyje dvimetalio lydinio komponentai tirpsta vienas kitame neribotai ir nesudaro cheminio geležies-anglies lydiniai: plienai ir ketūs (špižiai), yra pagrindinė konstrukcinė mašinų gamyboje naudojama medžiaga.

Geležis – sidabrinis baltas, minkštas, plastiškas metalas, kurio yra dvi pagrindinės alotropinės atmainos: kšc tipo kristalinė gardelė 911-3920c temperatūrų intervale ir kec tipo gardelė esant kitai temperatūrai.

Anglis – nemetalas, tačiau metalų lydiniuose įgauna metalams būdingų savybių, nes į bendrą elektronų rūką jos atomai atiduoda valentinius elektronus. Ji geležies lydiniuose gali būti ir laisva – grafito intarpų pavidalo. Šiuo atveju dėl anglies pablogėja mechaninės lydinio savybės.

Pagal anglies kiekį (procentais), esantį geležieišlydytame metale geležies ir anglies atomai sudaro vienalytį skystą tirpalą, kuriam vėstant ir kristalizuojantis gali išsiskirti kelių rūšių kietos fazės: kietieji tirpalai (feritas ir austenitas), cheminis junginys (cementitas) arba struktūriškai laisvas grafitas.

Austenitas – tai kietasis anglies tirpalas ć- geležyje (kšc gardelėje). Austenito kietumas siekia 170 – 220 hb.

Feritas – tai kietasis anglies tirpalas į- geležyje (kec gardelėje). Yra trys ferito atmainos: aukštatemperatūris, nemagnetinis bei magnetinis. Jo kietumas siekia 60 – 100 hb.

Cementitas – tai geležies ir anglies junginys, žymimas formule fe3c (geležies karbidas). Jis priskiriamas prie tarpinių įisikverbimo fazių. Anglies šiame karbide yra apie 6,67 %. Tai pati kiečiausia iš visų geležies- anglies lydinių sudedamųjų dalių. Cementito kietumas pagal brinelį didesnis nei 800 hb.

Dvimetalių lydinių būvio diagramų nagrinėjimas. (2011 m. Kovo 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/dvimetaliu-lydiniu-buvio-diagramu-nagrinejimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:59