Dvisparniai


Dvisparniu burio vabzdys. Lervos srutose. Dvisparnio būrio vabzdys. Dvisparnio burio vabzdziai. Dvisparniu rusys. Zaliaake muse. Vabzdziai tracheju sistema. Dvisparniai vabzdžiai. Dvisparnis vabzdys. Dvisparniu lervos.

Biologijos referatas. Nariuotakojų tipas. Vabzdžių klasė. Dvisparnių būrys. Dvisparnių kūnas plonas, ištįsęs, kojos ilgos, sparnai plėviški, siauri, ilgi. Antenos ilgos, patinų plunksniškos, sukiškos. Trumpaūsių arba mūsinių dvisparnių pilvelis, antenos ir kojos trumpos. Suaugę dvisparniai dažniausia minta nektaru, kiti – įvair. Vabzdžiais, šiltakraujų gyvūnų ir žmogaus krauju. Daugelis rūšių (pvz. Maleriniai uodai) platina žmogaus ir gyvūnų ligas.


Dvisparnių kūnas plonas, ištįsęs, kojos ilgos, sparnai plėviški, siauri, ilgi.

Suaugę dvisparniai dažniausia minta nektaru, kiti – įvair. Daugelis rūšių (pvz.

Dvisparniai skrenda tik priekiniais sparnais, o užpakaliniai yra redukavęsi į dūzgus, kurie, vabzdžiui skrendant, palaiko pusiausvirą. Dvisparnių lervos labiau negu kitų vabzdžių būrių yra adaptyviai specializuotos. Dvisparnių rūšių suaugę dažna kambarinė musė, paprastasis uodas, žaliaakė muselė, daiginė muselė, svogūninė žiedmusė. Jų lervos vystosi puvėsiuose, srutose, mėšle, vandenyje, gyvūnų ir augalų auyra raumenys, kuriais vabzdys juda, ir nervų sistema, kuri, gaudama iš jutimo oraganų teikiamą informaciją, koordinuoja ir kontroliuoja vabzdžio veiksmus. Svarbiausi jutimo organai yra didelės sudėtinės akys ir antenos. Kūnas susideda iš trijų dalių: galvos, krutinės ir pilvelio. Dauguma vabzdžių turi dvi poras sparnų. Gyslos suteikia sparnams standumo. Oro maišeliai, esantys vabzdio pilvelyje praleidžia orą į vidų, kai pakaitomis susitraukiant ir išsitiesiant pilveliui oras pompuojamas sudėtinga trachėjų sistema. Iš kūno paviršiaus oras išeina pro stigmas.

šalinimo sistemas sudaro malpigijaus vamzdeliai. Jie iš kraujo pašalina i

Dvisparniai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/dvisparniai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 04:05