Dykumėjimas kursinis darbas


Ekologijos kursinis darbas.

Dirvožemių dykumėjimas, priežastys. Kursinis darbas. Naudota literatūra.


Organinio kuro deginimo produktai (pelenai ir kt.);

Agrochemikalai ( trąšos, preparatai, naudojami augalų ir miškų kenkėjams naikinti);

Organinės dujos (sąvartynų biodujos); 6. Organiniai skysčiai (perdirbti naftos produktai);

Radionuklidai, iškritę iš atmosferos su radioaktyviaisiais krituliai. Visi šie veiksniai kelią dirvožemio degradaciją, kuri lemia, kad vietovės eina dykumėjimo link.

Kita žmonių veikla aktyvinanti dykumėjimą yra kasyba. Žemės paviršiaus kasyba taip pat sukelia staigią žemės degradaciją. Kasyba ant žemės ūkio paskirties žemės ( paviršiaus ir po žeme), sumažina žemės našumą. Mineralų apdorojimas, kaip klinties šlifavimas dėl cemento pramonės ir t.t taip pat turi neigiamą poveikį.

Pagrindinė žmogaus sukeliama dykumėjimo priežastis yra nuganymas, kai galvijų tankis esamomis klimato sąlygomis yra per didelis. Dėl intensyvaus ganymo pažeidžiama dirvos augalinė danga, o tai sukelia padidintą eroziją. Gyvuliai suvalgo augalus iki pat šaknų, todėl augalai auga žemesni, jų šaknys tampa netvarios ir galiausiai augalai apskritai nustoja augti. Seniau tai nebuvo dykumėjimą sukeliantis dalykas, nes žmonės keliaudavo ten, kur iškrisdavo daugiau lietaus ir todėl neužsibūdavo vienoje vietoje. Prie to taip pat prisidėdavo tai, jog žmonės neturėdavo nuolatinių maisto atsargų. Tačiau dabar viskas yra kitaip. Žmonėms nebereikia keliauti dėl maisto stygiaus ar kritulių trūkumo.Todėl gyvunai ganomi vienoje vietoje, dažniausiai žemei nesuteikiamas laiko tarpas atsigauti, o pastatytos tvoros dar labiau varžo gyvulių judėjimą. Tai yra priežastys dėl kurių sukeliamas per didelis nuganymas, kuris savo ruožtu sukelia dykumėjimą.

Dar viena žmonių veikla, dėl kurios dirvožemis dykumėja yra miškų kirtimas. Tai medžių iškirtimas ir miško pavertimas į švarius žemės plotus. Tai darome siekiant padidinti žemės plotus, kuriuose galėtų apsigyventi žmonės ar ūkininkai galėtų vykdyti savo veiklą, nes gyventojų skaičius pasaulyje nesustabdomai auga. Jei augmenija yra šalinama, tai dirvožemis nebetenka visko, kas galėtų jį apsaugoti, todėl vėjo erozija tampa didele grėsme. Viršutinis dirvožemio sluoksnis yra nupustomas ir sumažėja derlingumas, nes viršutinis sluoksnis yra turtingiausias įvairiomis medžiagomis. Tai sukelia dar vieną problemą – žemė nebeišgali padėti augti augalams. Galų gale ji tampa tokia sausa ir be jokios augmenijos, kad yra klasifikuojama kaip dykuma.

Žmonės stengiasi palengvinti savo gyvenimą ir padidinti savo veiklų efektyvumą, tačiau nevisada susimąsto, kaip jie veikia gamtą. Kai kurios pasaulio vietos nuolat kenčia dėl vandens trūkumo, yra vietovių ,kur nuolat susiduriama su kritulių stygiumi. Tai nesustabdo žmonių noro užsiimti žemdirbyste, nors sąlygos ir nėra itin palankios. Todėl jie imasi įvairių būdų, kad galėtų vykdyti norimą veiklą. Vienas iš būdų yra upės nukreipimas iš jos natūralaus kelio siekiant panaudoti vandenį žemės ūkyje. Žemė, esanti ten, kur kažkada buvo upė ir plotai aplink ją tampa pažeidžiami. Ši sritis nebetenka vandens tiekimo ir todėl augmenija žūsta ir tai gali sukelti palankias sąlygas dykumėjimui.

Dykumėjimas kursinis darbas. (2016 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/dykumejimas-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:29