Dyzelių degimo kameros


Mechanikos referatas.

Įvadas. Dyzeliniai varikliai. Pirmasis dyzelinis variklis. Nuo keturių iki dviejų taktų. Vidaus degimo variklio ciklai ir procesai. Padalytos degimo kameros. Viengubos degimo kameros. Išvados. Literatūra.


Degimas esant pastoviam slėgiui. Degant, intensyviausio šilumos išskyrimo fazėje, slėgis nebekyla.

Kokybinis galios reguliavimas. Visame sūkių dažnių intervale oras į cilindrą siurbiamas be droseliavimo. Pagal apkrovos dydį keičiamas degalų kiekis, oro kiekis išlieka pastovus.

Maždaug du trečdaliai suspaudimo kameros tūrio yra cilindre arba stūmoklyje. Suspaudimo takto metu maždaug trečdalis įsiurbto oro per vieną ar kelis kanalus išstumiama į prieškamerę. Degalai kaištiniu purkštuku 100 – 135 bar slėgiu įpurškiami į prieškamerę. Kadangi prieškamerėje yra nedaug oro, įpurkšti degalai gali sudegti tik dalinai. Dėl šio dalinio degimo prieškamerėje susidaro didelis slėgis. Liepsna per vieną ar kelis jungiamuosius kanalus veržiasi į padrindinę degimo kamerą. Padalytoje degimo kameroje gaunamas “minkštas” degimas. Kadangi degiojo mišinio ruošimas ir ir tolesnis degimas vyksta labai greitai, galima pasiekti didelius sūkių dažnius. Dėl didelio degimo kameros paviršiaus ploto prarandama šiluma ir gaunamos sąlyginai didelės degalų sąnaudos. Ypač dideli šilumos nuostoliai susidaro paleidžiant šaltą variklį. Dėl to suspaudimo metu ne visada pasiekiama savaiminiam užsiliepsnojimui reikalinga temperatūra. Kad būtų lengviau paleisti šaltą variklį, naudojamos kaitinamosios žvakės.

Suspaudimo takto metu stūmoklis per jungiamąjį kanalą beveik visą orą išstumia į vadinamąją sūkurinę kamerą. Parenkant jungiamojo kanalo ir sūkurinės kameros dydį bei formą, oras priverčiamas intensyviai sūkuriuoti ir suktis ratu. Sūkurinė kamera yra rutulio formos. Degalai kaištiniu purkštuku 120 –135 bar slėgiu įpurškiami į sūkurinę kamerą ir užsiliepsnoja. Sūkurinėje kameroje didėjantis slėgis išstumia degantį degalų ir oro mišinį į pagrindinę degimo kamerą. Kadangi sujungimo kanalo skersplotis didelis, įtekantis oras ir degančios dujos droseliuojamos mažiau, negu varikliuose su prieškamerėmis. Dėl to pagrindinio degimo metu susidaro didesnis slėgis. Šis variklis dirba “kiečiau”, negu variklis su prieškamere. Aukšta temperatūra sūkurinėje kameroje sutrumpina užsiliepsnojimo gaišaties periodą. Tačiau degalų sąnaudos yra sąlyginai didelės. Paleidžiant variklį, orą sūkurinėje kameroje reikia pašildyti kaitinamąja žvake.

  • Mechanika Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Paula
  • 12 puslapių (1617 žodžių)
  • Kolegija
  • Mechanikos referatai
  • Microsoft Word 616 KB
  • Dyzelių degimo kameros
    10 - 3 balsai (-ų)
Dyzelių degimo kameros . (2017 m. Gegužės 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/dyzeliu-degimo-kameros.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 11:45