Dzūkijos koloritas Vinco Krevės kūryboje


Antanuko rytas aprasymas. Vincas kreve bobules vargai aprasymas. Antanuko rytas analize. Antanuko rytas rasinys. Antanuko rytas. Vincas kreve bobulės vargai. Vincas kreve antanuko rytas aprašymas. Kreves apsakymas "galvazudys". Vincas kreve antanuko rytas analize. Rašinėlis pagal krėvės kūrybą.

Lietuvių rašinys. Vincas Krėvė (Mickevičius) - universalių užmojų, įvairių žanrų kūrėjas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą, jungęs savo tautos ir rytų išmintį, istorinių veikalų kūrėjas, biblijos interpretatorius. Labiausiai Vincas Krėvė mėgo savo vaikystės kaimą, paskendusį miškuose, apsuptą ežerų ir kalvelių. Apsakymų rinkinyje “šiaudinėj pastogėj” ir apysakoje “raganius” kaip tik ir iškyla spalvingas bei konkretus XIX a. Pabaigos – XX a. Pradžios Dzūkijos kaimo paveikslas.


Apsakymų rinkinyje šiaudinėj pastogėj ir apysakoje raganius kaip tik ir iškyla spalvingas bei konkretus xix a. Pabaigos – xx a. Pradžios dzūkijos kaimo paveikslas.

Senovinės dzūkų buities vaizdai yra etnografiškai tikslūs. V. Krėvė neidealizavo kaimo, kuriame buvo nemaža prietarų ir skurdo, apsileidimo ir nevalyvumo, turtingų gaspadorių ir varganų samdinių, amžiais diegto nuolankumo kunigams ir kitokiems ponams. Rašytojas matė, kad kaimas gyvena dviejų epochų kryžkelėje, kad į jį nepermaldaujamai skverbiasi kapitalistiniai santykiai, naujas gyvenimo būdas. Tačiau v. Krėvei rūpėjo ne tiek išorinė žmogaus buitis ar socialiniai reiškiniai, kiek jo psichologija, vidaus pasaulis, mąstysena, dvasiniai interesai, moraliniai principai, gėrio ir grožio supratimas. Dzūkijos kaimai, nutolę nuo didelių centrų, ilgiau išlaikė savitus bruožus ir davė rašytojui daug medžiagos stebėjimams ir apibendrinimams. Meniniais paveikslais v. Krėvė norėjo atsakyti į klausimus, kas būdinga liaudies žmogaus charakteriui, jo dvasinei kultūrai, kur tos kultūros ištakos ir šaknys. Įvairių tautų pažinimas leido ryškiau pajusti Lietuvių savitumą, o gyvenimas toli nuo tėvynės vaizduojamąjį liaudies žmogų apgaubė poezijos skraiste. V. Krėvei rūpėjo pasekti, kas senajame kaime negrįžtamai slinko į praeitį ir ką nešė nauja epocha, kokios vertybės buvo prarandamos ir kokios įgyjamos, ką liaudis išlaikė pastovaus ir nekintamo, ką reikėjo branginti ir puoselėti.

Poetiškiausiai v. Krėvė vaizdavo senius ir vaikus. Vieni jį traukė gyvenimo patirties turtingumu ir mąstymo originalumu, kiti – nemeluotu nuoširdumu. Rašytojui atrodė, kad seniai ir vaikai, jau nebeveikiami ar dar nepatyrę jokių išorinių įtakų, yra išlaikę natūralią prigimtį, būdingą liaudies žmogui. Tai lyg patvirtina kūryba: meniniu požiūriu vertingiausi apsakymai yra skerdžius , bedievis , antanuko rytas , bobulės vargai , galvažudys , silkės .

V. Krėvės apsakymai iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtingi. Juose nėra nei įdomių įvykių, nei retesnių atsitikimų, vaizduojama paprasta, kasdieniška kaimo buitis, kurios rašytojas dažnai nė nesistengia įsprausti į griežtesnį siužetą.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2010 m.
  • 3 puslapiai (1305 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 8 KB
  • Dzūkijos koloritas Vinco Krevės kūryboje
    8 - 3 balsai (-ų)
Dzūkijos koloritas Vinco Krevės kūryboje. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/dzukijos-koloritas-vinco-kreves-kuryboje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:45