Ebbinghaus atminties savybių tyrimas


Psichologijos laboratorinis darbas.

Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Tyrimo priemonės. Tyrimo eiga. Sekos nr. Teisingi atsakymai 29 28 26 24 18 10 17. Teisingi atsakymai 29 29 22 26 23 20 13 23. Teisingi atsakymai 30 29 25 26 18 25 26 27 29. Serijos nr. Teisingi atsakymai.


Atmintis yra psichobiologinis reiškinys ir į atminties tyrimus žiūrima iš biologinių ir psichologinių pozicijų (Švegžda, Stanikūnas, 2014). David G. Myers (2008) teigia, kad atmintis – psichikos sukauptų žinių saugyklą. Ir šis atminties apibrėžimas tikrai nėra vienintelis. Psichologiniuose veikaluose galima rasti, kad atmintis aiškinama kaip psichikos procesas, kurio metu ankstesnė patirtis ir informacija įsimenama, laikoma ir vėliau atsimenama, būtent šia informacija naudojamės savo sąmoningoje veikloje (Lapė, 2003).

Svarbu paminėti, kad atminties tyrimų pradininkas buvo vokiečių mokslininkas Hermanas Ebbinghausas (1885) ir visus tyrimus jis atliko pats su savimi (Švegžda, Stanikūnas, 2014). Savo eksperimentuose jis naudojo beprasmius skiemenis. Šiuos skiemenis surašydavo ir garsiai pats sau skaitydavo stengdamas atsiminti. Po to stengdavosi atkurti skiemenis ir paskaičiuodavo teisingai atkurtų skiemenų skaičių. Beprasmių skiemenų naudojimas išjungdavo semantinį faktorių, tokiu būdu pašalindavo pašalinį faktorių, galintį įtakoti atsiminimo procesą. Antra, jis į atminties matavimą įvedė užmiršimo procesą. Trečia, atminties matavimui panaudojo atgaminimo metodą (Švegžda, Stanikūnas, 2014). Jo tyrimai patvirtino pozicijos sekoje (pozicinį) efektą (angl. serial position effect), kuris pirmą kartą aprašytas F.E. Niper 1878 metais (Mole, 2007). David G. Myers (2008) knygoje „Psichologija“ šis efektas vadinamas vietos eilėje efektas. Šis efektas apibūdina tendenciją, kai žmogus geba geriau atsiminti sekos pradžioje arba pabaigoje esančius simbolius (raides, skaičius), nei simbolius esančius sekos viduryje. Skaičių sekos įsiminimą taip pat įtakoja skaitmenų pateikimo greitis: įsiminimas geresnis, kai skaitmenys keičiasi lėčiau (Mole, 2007). Trumpalaikės atminties apimtis yra 7±2, taigi didėjant elementų skaičiui turėtų prastėti atgaminimas (Martišius, 2006).

Egzistuoja keletas teorinių modelių, aiškinančių „kraštų efektus“, tačiau sutariama, kad „pirmumo efektas“ susijęs su ilgalaike, o „naujumo efektas“ – su trumpalaike atmintimi. „Pirmumo efektas“ – tai proceso pasekmė, nes pirmieji elementai kartojami mintyse daug kartų ir taip patenka į ilgalaikę atmintį, pirmuosius sekos elementus tiriamasis turi galimybę daugiau kartoti, todėl jie įsimenami efektyviau. Elementai, esantys sekos viduryje, patenka į trumpalaikę jau užpildytą atmintį, todėl jie gali būti pakartoti tik kelis kartus ir tokiu būdu jų atgaminimas tampa neefektyvus, o štai elementai, esantys, sekos gale, atgaminami efektyviai, nes prasidėjus atgaminimui jie yra trumpalaikėje atmintyje ir tiriamasis juos tiesiog gali „ištraukti“ iš trumpalaikės atminties (Švegžda, Stanikūnas, 2014).

Kuo mažesnis elementų skaičius sekoje ir kuo ilgesnė pauzė tarp elementų, tuo atgaminimas yra geresnis.

Tyrimo priemonės. Tyrimui atlikti buvo naudojama kompiuterinė programa „Ebbinghaus“, kurią 1999 m. parengė Vilniaus universiteto prof. Henrikas Vaitkevičius ir Algimantas Švegžda. Taip pat duomenų apdorojimui ir tyrimo rezultatų pateikimui naudojamos kompiuterinės programos Microsoft Word ir Microsoft Excel.

Tyrimo eiga. Tyrimas buvo atliktas Klaipėdos universiteto pedagogikos fakulteto kompiuterių kabinete. Iš pradžių buvo aptarta trumpalaikės atminties apimtis ir paaiškintos svarbiausios kraštų efekto pasireiškimo tendencijos. Vėliau aprašytos instrukcijos dėka buvo susipažinta su kompiuterine programa „Ebbinghaus“ ir jos veikimo galimybėmis. Buvo išsiaiškinta, kaip reikia nustatyti norimus eksperimento parametrus.

Ebbinghaus atminties savybių tyrimas. (2016 m. Vasario 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/ebbinghaus-atminties-savybiu-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 02:17