ECB ir Euro zonos krizė


Ekonomikos referatas. Įvadas. Ecb ir euro zona. Euro zonos krizė ir jos priežastys. Euro zonos krizės eiga/sprendimai bei pinigų politikos vaidmuo euro zonos mokėjimų balanse. Eurosistemos pinigų politikos fiskaliniai padariniai ir rezultatai. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas: išnagrinėti ECB ir Euro zonos krizę, o būtent jos priežastis, eigą/sprendimus, rezultatus.

Darbo uždaviniai:

Išsiaiškinti kas yra ECB ir Euro zona

Išanalizuoti euro zonos krizę ir jos priežastis

Išanalizuoti euro zonos krizės eigą/sprendimus bei pinigų politikos vaidmenį euro zonos mokėjimų balanse

Pateikti Eurosistemos pinigų politikos fiskalinius padarinius ir rezultatus

biudžeto deficitas (3 % mažesnis nei BVP);

Europos Centrinis Bankas ir jo misija

Pirmiausia krizė pasireiškė JAV dėl išaugusios naftos paklausos atotrūkio nuo pasiūlos ir dėl to vykusio naftos brangimo. Tuo pat metu dėl blogų investicijų žlugo ketvirtasis pagal dydį JAV bankas „Lehman Brothers“ ir išgąsdino kitus bankus ir investuotojus, turėjusius su juo verslo ryšių. Tada bankai nustojo skolinti vieni kitiems, todėl tie, kam tokios paskolos buvo gyvybiškai būtinos, atsidūrė ant prarajos slenksčio bet kitose šaltiniuose krizės pradžia laikoma 2008m. kai Airijoje buvo bankų sistemos žlugimas, kuris tapo finansinio nestabilumo plitimo atspirties tašku kitose Europos šalyse. Lemiamas veiksnys krizės vystymosi metu buvo ir tas, kad 2009 metų antroje pusėje Europos šalyse prasidėjo investuotojų dėl šalių valstybės skolos nemokėjimo, o jau 2010 metų pradžioje galima buvo įžvelgti sunkumų refinansuojant Graikijos, Airijos ir Portugalijos skolas. Be paminėtų auksčiau šalių, situacija blogėjo ir Ispanijoje, ir Italijoje.

Kaip matome iš grafiko, visos GIIPS šalys neatitinka Mastrichto kritrijų. Taip pat galima pastebėti, kad kai kurios valstybės (Graikija, Portugalija, Italija) dar prieš 2007m. nesilaikė euro zonos taisyklių. Per 2009m. 60 procentų ribą peržengė ir Airija (to priežastis yra anksčiau minėtos). Galiausiai, 2011m. Ispanijos skola tapo didesnė ir pakilo iki 74procentų. Taip pat, iš paveikslo galima pamatyt, kad didžiausiai skola turinti valstybė yra Graikija (135,4proc.), bendras penkių metų skolos padidėjimas sudarytų 39,9 procentus. Mažiausiai skola iš GIIPS šalių yra Ispanija, jos skolos padidėjimas skolos padidėjimas yra 37,8 procentai. Nepaisant to, didžiausiai skolos padidėjimas per 2007-2011m.m. laikotarpį buvo Airijoje, kas sudarė 71,1 procentą, o Portugalijoje buvo pastebėtas mažiausiai skolos priaugis(27,5 procentų).

Taigi, galima teigti, kad Graikijos valstybė sunkiausiai išgyvena euro zonos krizę, kadangi turi didžiausiai įsipareigojimų naštą, kuri ne pirmus metus lydi Graikijos ekonomiką.

Kitos minimos euro zonos krizės priežastys:

Europos šalių skolos padidėjimas per 2002-2008m.m., kadangi būtent šiuolaiko tarpu buvo palengvintos skolinimo sąlygos,kad gauti kreditą ir jį duoti.

Vis didėjantis biudžeto deficitas. Lėtas ekonomikos augimas po pasaulinės finansų krizės greitai neatsistatė ir situacija susiklostė taip, kad kai kurios Europos šalių valstybės negalė padengti didesnį suvartojimą, todėl teko skolintis.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (2661 žodis)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 176 KB
  • ECB ir Euro zonos krizė
    10 - 9 balsai (-ų)
ECB ir Euro zonos krizė. (2015 m. Gegužės 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/ecb-ir-euro-zonos-krize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:52