Edukologijos atvejo tyrimas


Pedagogikos kursinis darbas. Įvadas. Literatūros apžvalga. Laiko planavimo samprata ir reikšmė. Mokinio protinio darbo higiena ir laiko planavimas. Vieno atvejo tyrimo organizavimas ir eiga. Tyrimo tikslas. Tiriamojo atvejo apibūdinimas. Priėjimas prie atvejo ir aplinkos. Tyrimo organizavimas. Naudotų tyrimo instrumentų ( klausimynų, anketų) aprašymas. Tyrimo procedūra. Tyrimo duomenys ir jų interpretacija. Išvados. Literatūra. Priedai.


X universitete studentė studijuoja pirmame kurse. Ji pasirinkusi ekonomikos ir finansų studijų kryptį. Tačiau aukštosios matematikos koliokviumus jai išlaikyti sekasi gana sunkiai. X studentė nesupranta, dėl ko noriai mokantis vis vien nepavyksta gauti gerų pažymių. Kodėl studentei sunkiai sekasi mokytis? Ar ji nesupranta dėstomo dalyko, ar tam yra kitų priežasčių?

Laiko planavimas-šiais laikais viena aktualiausių bei sunkiausiai išsprendžiamų problemų. Dabartiniai žmonės gyvena nepaprastai greitu tempu, dėl to kiekvienam iš mūsų susiplanuoti savo laiką tampa tikru iššūkiu.

Sugebėti planuoti savo laiką - tai ne tik laiku atlikti suplanuotus darbus, tačiau galėti tai daryti nuolat, nesumažinant kitų veiklų laiko bei pasiekti norimus rezultatus. Susiplanuoti savo laiką turėtų kiekvienas iš mūsų, nes taip jis ne tik sutaupomas, tačiau pastebima, kiek laiko sugaištame veltui, vietoj to, jog galėtume paskirti jį svarbesniems bei naudingesniems dalykams.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nesugeba susiplanuoti savo laiko yra tokių įgūdžių neturėjimas. Būtent tai mus verčia užsiimti nenaudinga, laiką eikvojančia veikla, taip mažiau dėmesio skiriant patiems reikšmingiausiems dalykams.

Planuoti laiką galime pradėti tik tada, kai galime teigiamai atsakyti į klausimą, ar norime mokėti susiplanuoti bei turėti daugiau laiko viskam atlikti. Tik savyje turėdami noro, motyvacijos galime tai pasiekti. Pirmas, ir tikriausiai pats svarbiausias žingsnis į tikslingą savo laiko paskirstymą yra stebėti savo dienotvarkę ir pašalinti „laiko vagis“. Taip pat žmonės turėtų nusistatyti veiklų prioritetus, ir pirmiau atlikti svarbiausius, o ne lengviausius darbus.

Žodį „sveikata“ kiekvienas žmogus supranta savaip. Vieniems tai gera savijauta, kitiems gebėjimas atlikti tam tikrus darbus, tretiems-sveikas kūnas ir siela. Kiekviena ši nuomonė yra teisinga, nes, kaip teigia Pasaulinė sveikatos organizacija, sveikata yra fizinė, socialinė bei dvasinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas. Žinoma, žmonių sveikata priklauso ne vien nuo fizinės būklės. Tam įtakos turi įvairūs socialiniai, psichologiniai, kultūriniai veiksniai, aplinka, žmogaus gyvenimo būdas bei įpročiai.

Visų moksleivių, studentų pats svarbiausias darbas yra mokymasis, kuriam skiriama didžioji dalis laiko. Dėl to kiekvienas besimokantysis turi skirti ypač daug dėmesio protinio darbo higienai ir laiko planavimui, nes tai yra tiesiausias kelias į sėkmingą mokymąsi. Atlikus daugybę tyrimų buvo pastebėta, jog per pastaruosius metus padaugėjo su stresu bei įvairiomis įtampomis susijusių nusiskundimų, tokių kaip pernelyg didelis nuovargis, nemiga bei nerimas. Prie viso šito būtų galima priskirti ir per intensyvų, ilgos trukmės protinį darbą bei fizinės veikos stoką, nes tai lemia mažesnio efektyvumo arba netgi nenaudingą mokymąsi ir produktyvumą. O racionali veiklos ir poilsio kaita bei trukmė teigiamai veikia vaikų, paauglių, jaunimo ir brandaus amžiaus žmonių fizinį išsivystymą, sveikatą, protinį ir fizinį darbingumą, psichoemocinę būseną. (3, p. 6) Darbo rezultatai taip pat priklauso nuo paros laiko, kai žmogus būna daugiau ar mažiau rezultatyvus.

08:00-12:00 val. didžiausias produktyvumas (10 val. –produktyvumo pikas);

Kad žmonės sugebėtų išlikti produktyvūs, reikia mokytis ne tik tam tikru metu, tačiau daryti pertraukėles, skirti pakankamai laiko miegui. (2)

Šio tyrimo tikslas yra nustatyti, ar studentė X pasirinko tinkamą studijų kryptį, ar sugebės įveikti visus mokymosi sunkumus bei suderinti ir efektyviai išnaudoti savo laiką. Tam, kad tikslas būtų pasiektas, bus nustatomas studentės mokymosi stilius, laiko turėjimas, intelekto rūšis, ir tiriamas savaitės laiko planavimas.

Tiriamoji yra devyniolikmetė studentė, šiuo metu studijuojanti ekonomiką ir finansus X universitete, pirmame kurse. Ji turi daugybę pomėgių, nuolat yra užsiėmusi, nes laisvu nuo paskaitų metu lanko krepšinio treniruotes, sportuoja sporto klube bei dirba.

Tiriamąją X pasirinkau dėl keleto priežasčių. Visų pirma, šią merginą pažįstu gana ilgai, dėl to atliekant tyrimą nekilo keblumų bendraujant ar uždavinėjant įvairius klausimus. Taip pat studentė gyvena netoli, dėl to visuomet būdavo patogu susitikti ir aptarti tam tikrus klausimus ar neaiškumus, susijusius su įvairių anketų pildymu. Tačiau svarbiausia mano pasirinkimo priežastis yra tai, jog mergina yra labai užimtas asmuo, dėl to man buvo įdomu ištirti, kaip ji sugeba suderinti tiek įvairių veiklų, viskam skiriant pakankamai dėmesio.

Edukologijos atvejo tyrimas. (2015 m. Rugsėjo 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/edukologijos-atvejo-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:23