Edukologijos katedros užduotys


Pedagogikos praktikos ataskaita.

Metodinės veiklos stebėtose pamokose apibendrinimas. Mokinių pasiekimų vertinimas ir įsivertinimas. Kiekybinis tyrimas. Vadyba ir kokybės priežiūra mokykloje. Pedagoginės praktikos įsivertinimas ir siūlymai praktikos tobulinimui. Literatūros sąrašas. Priedai.


Atliekant užduotį stebėjau tris tos pačios mokytojos vedamas pamokas (dailė). Taip padariau norėdama pamatyti skirtumus ir palyginti, kokius metodus ji naudoja skirtingoms klasėms. O dailės pamoką pasirinkau, nes pati esu baigusi dailės mokyklą ir dailė buvo viena mano mėgstamiausių pamokų. Pirma pamoka: 8 kl., pamokos tema – "Renesanso laikotarpis". Pamokos metu, mokytoja naudojo šiuos kritinio mąstymo būdus: nagrinėjant pateiktus klausimus, priimant ir patikrinant prielaidas. Antrą pamoką mokytoja vedė 2 klasei. Jos metu naudojo: priimant sprendimus ir sprendžiant problemas, analizuojant įvairius požiūrius, kontekstus. O trečią pamoką ji vedė 7 klasei, naudojami tik du kritinio mąstymo būdus: priimant sprendimus ir sprendžiant problemas, analizuojant įvairius požiūrius, kontekstus. Kaip matau, mokytoja vesdama pamokas įvairaus amžiaus vaikams naudojo praktiškai tuos pačius kritinio mąstymo būdus išskyrus vesdama pamoką 8 kl., ji panaudojo kitus būdus (žr. 1 priedas.)

Nagrinėjant pirmąją pamoką pastebėjau, jog kritinio mąstymo ugdymo būdas - nagrinėjant pateiktus klausimus, davė puikius rezultatus. Praktikos metu pastebėjau, kad norint sužadinti mokinių kritinį mąstymą galima pasitelkti šį būdą: jis padeda mokiniams susikoncentruoti, apmąstyti galimus variantus, juos pasitikrinti, kartu tai puiki galimybė įsisavinti teikiamą informaciją, kai mokinys nežino tikslaus atsakymo, jis pradeda galvoti ir svarstyti, taip jis siekia atrasti atsakymus. Tokie klausimai gali ir sudominti mokinį dėstoma tema. Pavyzdžiui, šiuo atveju mokytoja pasakojo apie Renesanso meno laikotarpį Europoje. Ji uždavinėjo klausimus, kurie vertė mokinius susimąstyti. Tarkim, „Kokia moteris yra pavaizduota tapybos kūrinyje „Veneros gimimas“?“, mokytoja leidusi kelias akimirkas pamąstyti galimus variantus, po tylos pauzės mokiniai nurodė teisingą atsakymą – deivė. O mokytoja siekdama įtvirtinti ir sukonkretinti žinias pridūrė, jog tai mitologinė būtybė ir suteikė apie tai daugiau informacijos. Vėliau atradus atsakymus, galima priimti ir patikrinti įvairias prielaidas. Mokytoja demonstruodama skirtingų laikotarpių skulptūras mokinių prašė išvardinti panašumus ir skirtumus, o išsakytus pastebėjimus turėjo pagrįsti. Mokiniams iš pat pradžių sekės sunkokai, mokytojai teko vieną skirtumą ir panašumą nurodyti pačiai, kad jiems būtų lengviau, po šios dalies mokiniai aktyviau įsijungė į darbą ir ėmė dėstyti savo pasiūlymus, kurie daugiau ar mažiau buvo teisingi, mokiniai kartu ir patikrino savo priimtas prielaidas, taip per trumpą pamokos laiką bendraujant ir mąstant jei ugdė savo kritinį mąstymą, taip pat įsisavino pamokos žinias. Manau, kad šios pamokos metu mokytoja pasirinko pačius tinkamiausius kritinio mąstymo ugdymo būdus, kurių dėka, ji pasiekė tikslą.

Analizuojant antrą šios pamokos ugdomos specialiųjų poreikių ir labai gabių mokinių kompetencijos lentelę (žr. 2 priedas, 1 pamoka), galiu teigti, jog pamokos metu mokiniai įgavo žinias apie: Renesanso meninio laikotarpio „Dovydo“ skulptūrų skirtumus ir panašumus; kitus garsiausius meno kūrinius, jų istorines detales ir reikšmę šiam laikotarpiui. Po šios pamokos moksleiviai gebės ne tik taikyti įgytas žinias praktikoje, pavyzdžiui istorijos pamokose, gyvenime, keliaujant, susipažįstant su kitų Europos miestų istorija, bet ir išskirti pagrindinius šio laikotarpio meninių kūrinių bruožus. Pamokoje mokiniai buvo ugdomi vertinti ir puoselėti senovės paveldą. Mokytoja siekdama tai išugdyti pasakojo realią situaciją, kaip žmonės norėdami paliesti ir siekdami, kad jų norai išsipildytų lietė menininko Mikelandželo kūrinį „Mozė“, būtent jo koją, pasirodo dėl turistų antplūdžio šio kūrinio kojos didysis pirštas, praktiškai išnykęs. Todėl mokytoja skatino mokinius apdairiai žiūrėti tokius meno kūrinius, jų neliesti, neniokoti. Manau, kad ši pamoka pavyko visomis prasmėmis, mokiniai ne tik ugdė savo kritinį mąstymą, tačiau ir įgavo naudingų žinių, gebėjimų, kuriuos panaudos gyvenime, keliaudami ar mokydamiesi kitus dėstomus dalykus, taip pat ir vertinti meno kūrinius.

Edukologijos katedros užduotys. (2016 m. Vasario 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/edukologijos-katedros-uzduotys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 10:22