Edukologijos praktikos ataskaita


Pedagogikos praktikos ataskaita. Inesa Kamarauskaitė. Užduotis dalyvavimas planuojant pamoką ir asistavimas mokytojui pamokoje dalyvaukite mokytojui kuriant jų pamokų planus. Dalyvaukite bent vienoje pamokoje , kurią kūrėte kartu su mokytoju. Po pamokos apmąstykite mokytojo pademonstruotą pamokos planavimą ir savo asistentavimą. Užduotis mokinių elgesio pamokoje stebėjimas. Stebėjimo data. Stebėjimo laikas. Mokinio inicialai. Dalyvaukite praktikos metu vykstančiame ugdomajame renginyje.


Atlikdama praktiką mokykloje aš turėjau praktikos užduotims paskirtas 7 ir 8 klases, todėl dalyvavau kuriant jų pamokos planus. 7 klasės pamokos tema buvo „Klimato juostos“, o 8 klasės – „Europos Sąjungos įtvirtinimas“. Kuriant pamokos planus mokytoja aiškina, kad visų pirmiausia iškelia konkrečius mokymo tikslus. Atsižvelgus į pamokos temą mokytoja rašo mokomuosius – ką mokiniai sužinos, išmoks po šios pamokos (pavyzdžiui: mokės paaiškinti klimato juostų pasiskirstymą, apibūdinti Europos Sąjungos veiklą), auklėjamuosius – mokinių požiūrio formavimas (pavyzdžiui: mokėti bendradarbiauti su bendraklasiais, išklausyti kitų nuomonės) ir lavinamuosius – formuojami mokinių gebėjimai (pavyzdžiui: suprasti institucijų padarinius, gebėti atpažinti klimato juostas iš vyraujančių augalijos ir gyvūnijos tipų) tikslus. Mokytoja paaiškina, kad kuria konkrečius mokymo uždavinius susiejant su pamokos iškeltais tikslais, taip pat atsižvelgiant į mokomą dalyką, klasės specifiką, mokinių amžių ir jų pažintines galias (pavyzdžiui: mokiniai sugeba atpažinti ir pažymėti skirtingas klimato juostas, išvardinti ir žemėlapyje parodyti šalis ir jų sostines, kurios priklauso Europos Sąjungai). Pamini, kad labai svarbu suformuoti teigiamą mokymosi motyvaciją, kad mokiniai susidomėtų nauja mokomąja medžiaga. Planai rašomi atsižvelgiant į bendrąsias ugdymo programas ir geografijos ugdymo planus, taip pat vadovėlyje pateikta informacija, kuri yra atrenkama, kad mokiniai išmoktų svarbiausius dalykus, sąvokas.

Abiejų pamokų planų stuktūros yra panašios. Pirma pamokos dalis yra skirta praeitos pamokos temos kelių minučių apklausai, antra dalis – teoriniam žinių dėstymui, o trečioji – įgytų žinių pritaikymui. Toks pamokos sudarymas pasak mokytojos padeda mokiniams prisiminti paeitos pamokos temą ir įsisavinti pateiktą medžiagą. Kaip viskas bus pateikta priklauso nuo mokytojos pasirinktų aktvyviųjų ar tradicinių mokymo metodų bei pamokos temos. Susipažinus su mokytojos pamokos planų kūrimo sistema galiu pasakyti, kad mokytoja naudoja abu mokymosi metodus – tradicinius ir aktyviuosius, todėl mokiniai geriau supranta ir išmoksta pateiktą informaciją. Mokytojos aktyviųjų metodų pasirinkimą lemia klasės elgesys ir mokymosi motyvacija. Kurtoje pamokoje septintokams, kurių tema „Klimato juostos“ pamokos pradžioje mokytoja numato taikyti apklausa ir aptarti preitos pamokos užduotus namų darbus. Pradedant aiškinti naują temą ji žada paleisti filmą apie klimato juostas, taip parodydama mokiniams kas realiai vyrauja kiekvienoje klimato juostoje, o ne tik vadovėlyje pateiktoje informacijoje. Po filmo parodymo ji žada naudoti metodą – minčių lietų, aiškindama, kad tai bus naudinga mokiniams, jie galės išsakyti savo nuomonę, diskutuoti tarpusavyje, taip išklausydami vieni kitus ir pateikdami pastabų vienu ar kitu klausimu. Mokytoja pamini, kad šios klasės mokiniai yra aktyvus, norintys bendrauti. Taip pat šiuo metodu bus galima lengviau pastebėti, kurie mokiniai geriau ar blogiau įsisavino aiškinamąją medžiagą ir kokia informacija buvo sunkiau suprantama. Antrojoje kurtoje pamokoje 8 klasei tema „Europos Sąjungos įtvirtinimas“ buvo numatyta naudoti kitus metodus, nes ši pamoka bus skyriaus kartojimas. Mokytoja numato pamokos pradžioje taikyti minčių lietų dėl jau minėtų priežasčių, tačiau sekančią pamokos dalį - skirti daugiau savarankiško darbo, skaitymo, klausinėjimo.

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra įvairus. Numatydama, kokį vertinimą pasirinkti, mokytoja atsižvelgia į pamokos tipą – kartojimo pamoka ar naujos medžiagos pateikimas. Jei tai yra skyriaus kartojimas pamoka vertinama formaliai, o jei naujos informacijos aiškinimas – neformalus vertinimas. Neformaliai vertindama mokytoja pagiria mokinius už teisingus atsakymus, parašo pastabą sąsiuvinyje ar pratybų sąsiuviniuose. Kartais, už didesnę užduoti ar savanoriška atsakinėjima prie lentos, skiriami dažniausiai 1-2 balai prie suminio pažymio. Kai pamokos metu rašomas kontrolinis ar užduodamas savarankiškas darbas – vertinimas yra formalus, rašomas pažimys už atliktų užduočių taisiklingumą. Jeigu mokiniai pristatinėja projektus, užduotas papildomas užduotis tai vertina tiek mokytojas tiek patys mokiniai. 7 klasei pamoka skirta naujų žinių įgijimui, todėl mokytoja numato vertinti neformaliai, taip išvengdama šališko vertinimo, nes vieni mokiniai greičiau ir geriau įsimena aiškinamą informaciją, o kitiems reikia daugiau laiko pasimokymui. 8 klasei pamoka skirta kartojimui, todėl mokytoja išrenka svarbiausius dalykus, paruošia užduotis ir klausimus susietus su prieš tai buvusiomis pamokomis. Mokinių atsakymai, atliktos užduotys bus vertinamos pažymiu, todėl tai žinodami mokiniai bus atsakingesni už savo darbus, daugiau pasimokis, geriau pasiruoš busimam savarankiškam darbui.

Edukologijos praktikos ataskaita. (2015 m. Spalio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/edukologijos-praktikos-ataskaita.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:31