Egzamino klausimai (visuotinė literatūra)


Lietuvių konspektas. Egzamino klausimai (visuotinė literatūraVakarų Europos politinė ir kultūrinė situacija XVII amžiuje. Renesanso paveldas, mokslo raida, racionalizmo filosofija. Bendrieji kultūros ypatumai, meniniai stiliai. (ApžvalgaB a r o k a s, jo pasireiškimas dailėje, architektūroje, muzikoje, teatre. Barokas poezijoje. G. Marino, L. Gongora, J. Donne'as. K l a s i c i z m a s, jo ryšys su antikos paveldu, italų renesansu, prancūzų racionalizmo filosofija ir absoliutizmu. Bendrieji estetikos principai. F. De Malherbe’o (Malerbo), Prancūzų akademijos, J. Chapelaine’o (Šapleno) vaidmuo. N. Boileau (Bualo) "Poezijos menas". (ApžvalgaKlasicizmo literatūros žanrai. Vyraujantis žanras – drama. Dramai keliami reikalavimai. Trijų vienumų taisyklė. P. Corneille’is (Kornelis) ir J. Racine’as (Rasinas) – du prancūzų klasicizmo teatro etapai. (ApžvalgaP. Corneille’io tragedija "Sidas". Žanro specifiškumas, tragiškojo herojaus ir konflikto pobūdis. Pareigos ir jausmo dilema. Rodrigo monologo analizė. Asmeninių ir visuomeninių interesų santykis P. Corneille’io "Side". Karaliaus ir Infantos vaidmuo. Molière’as (Moljeras), jo kelias į sceną. Papročių ir charakterių komedijos. Juoko specifika. Satyra, tipizavimas. (ApžvalgaMolière’o "Tartiufas". Veidmainystės tema. Tartiufo paveikslas. Kaukės ir veido, išorės ir esmės santykis. Tartiufizmo. Samprata. Apvilto pasitikėjimo tema Molière’o "Tartiufe". Orgono, ponios Pernel paveikslai. Karaliaus vaidmuo. Molière’o "Don Žuanas". Žanro problema. Tikėjimo, moralės, meilės temos. Don Žuano ir Sganarelio paveikslai. Don Žuano mito įprasminimas. A p š v i e t o s epocha. Prielaidos Apšvietos susiformavimui XVII amžiuje Anglijoje. Apšvietos ir klasicizmo literatūrų santykis. (ApžvalgaPrancūzų Apšvieta. Švietėjo asmenybės tipas. Kūrybos žanrai, idėjos. Voltaire (VolterasAnglų Apšvietos romanas, jo raidos periodizacija. XVIII amžiaus vokiečių kultūra ir literatūra.


XVII a. Europoje prasidėjo valstybingumo epocha, susiformavo monarchinės valstybės. Geografinės kelionės ir atradimai praplėtė pasaulio supratimą. 17 a. vėlyvasis Renesansas iš Italijos paplito po visą Europą, kitaip dar vadinamas aukso amžiumi. Tuo laiku buvo kuriamos utopinės idealių valstybių teorijos, plečiamos politinės teorijos ir mokymas apie valstybę, formavosi gamtos filosofija, iš esmės nagrinėjanti būties problemas. Žymiausi Renesanso literatūros atstovai: Petrarka, Šekspyras, Bokačas ir kt. Renesansas kaip stilius pakeitė iki tol egzistavusią gotiką, po renesanso formavosi barokas. Renesansas yra kultūrinis sąjūdis. Apie 1439 m. buvo išrasta spausdinimo mašina kuri pagreitino rašto kultūros įsigalėjimą ir renesansinės minties sklaidą. Žmogaus problematika renesanso filosofijoje tapo svarbiausia tema. Renesanso mokslininkų dėmesio centre buvo mikrokosmas ir makrokosmosas (žmogus ir jį supanti aplinka – gamta, jos reiškiniai). Vienas iš pagrindinių Renesanso bruožų yra humanizmas.

Baroko literatūrai būdinga: kontrastai, fantazijos ir religinės mistikos derinimas su humoru ir buitiškumu. Baroko literatūrai svarbūs žmogaus egzistencijos klausimai, mirties problemos. Sunku nubrėžti tikslią laiko ribą tarp renesanso epochos ir baroko. Pavyzdžiui, Šekspyro lyrikos pasaulėjauta ir išraiška buvo grynai renesansinė, o jo amžininko anglų poeto Džono Dono kūryba buvo artima barokui. Donas yra laikomas žymiausiu iš poetų, vadinamų metafizikais. Skirtingai nuo renesansinės gamtai artimos kūrybos. Dono ir kitų poetų kūryba pasižymi pabrėžtu intelektualumu, jausmų žaismu, čia gausu paradoksų, sumaniai naudojamų priešpriešų. Gongoros lyrika išgarsėjo savita, labai vaizdinga ir sudėtinga išraiška. Toks jo stilius imtas vadinti “tamsiuoju”. Jo manierai būdinga poetiką, kupiną metaforų, mitų, užuominų, pradėta vadinti kultizmu arba pagal jo paties pavardę – gongorizmu. Marino kūrybai yra būdingas jausmingumas, stipriai akcentuojami mitų motyvai.

11. A p š v i e t o s epocha. Prielaidos Apšvietos susiformavimui XVII amžiuje Anglijoje. Apšvietos ir klasicizmo literatūrų santykis. (Apžvalga)

Ankstyvasis Apšvietos romanas – D. Defoe "Robinzonas Kruzas". Naujųjų laikų herojaus ir archetipinio herojaus bruožai. Gamtos, civilizacijos, kolonializmo temos. Negyvenamos salos metafora;

Pridėtiniai (nebūtini, bet išsilavinusiam žmogui bent apžvalginiu būdu žinotini) klausimai:

Anglų rašytojas Džonatanas Sviftas laikomas XVIII amžiaus filosofinės prozos pradininku. Džonatanas Sviftas yra vienas garsiausių pasaulio rašytojų. Išgarsėjo satyros romanu „Guliverio kelionės“.

14. XVIII amžiaus vokiečių kultūra ir literatūra. Raidos aplinkybės ir savitumas. (Apžvalga)

15. "G. E. Lessingo Apšvieta“. G. E. Lessingo asmenybės tipas, teatrinė ir publicistinė veikla, estetinės pažiūros. Miestietiškoji tragedija. "Emilija Galoti". Žanro ypatumai, problematika, vertybės. (Apžvalga)

16. „Audros ir veržimosi“ judėjimas Vokietijoje. J. G. Herderio veikla. W. Shakespeare’o, J. J. Rousseau, anglų sentimentalistų ir preromantikų įtaka. Audringojo genijaus bruožai, vertybės. (Apžvalga)

18. J. W. Goethe’s romanas "Jaunojo Verterio kančios". Epistolinė forma, lyrizmas, psichologiškumas. Audringojo genijaus bruožai. (Pre)romantiniai nereikalingo žmogaus ir pasaulio sielvarto motyvai.

19. Gamtos, meno, meilės, mirties temos J.W. Goethe’s romane "Jaunojo Verterio kančios". Verterio savižudybės argumentacija.

20. F. Schillerio asmenybė ir kūryba. Audrininkų idealai ankstyvojoje kūryboje ("Plėšikai", "Klasta ir meilė"). „Veimaro klasicizmas“ – Goethę ir Schillerį vienijantis meno paskirties suvokimas. Vėlyvoji Schillerio dramaturgija.

21. J. W. Goethe’s "Faustas". Sukūrimo istorija, siužetiniai šaltiniai, žanras. Viduramžių koloritas ir problematikos universalumas. Fausto mito įprasminimas.

Egzamino klausimai (visuotinė literatūra). (2014 m. Birželio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/egzamino-klausimai-visuotine-literatura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:45