Egzistencializmas ir gyvenimo prasmė


Etikos referatas. Įvadas. Egzistencializmo filosofija. Prancūzų rašytojas, filosofas egzistencialistas Žanas Polis Sartras. Prancūzų rašytojas, filosofas egzistencialistas Albertas Kamiu. Idėjos. Soreno Kierkegaard‘o filosofijos pagrindiniai bruožai. Martino Heideggerio filosofijos esmė. Filosofinių argumentų įterpimas į pastraipą. Pastraipų pavyzdžiai. Išvados. Paveikslėlių rodyklė. Lentelių rodyklė. Šaltiniai. Žanas Polis Sartras. Albert Camus. S. Kierkegaard‘as. Martinas Heideggeris. Lent. Pasrtraipos.


1. Kaip mokslinio proto, objektinio pažinimo, nuosekliai įkūnyto matematinėje gamtotyroje, kritika.

2. Kaip orientuoto į mokslinį pažinimą racionalistinio filosofavimo, grindžiamo diskursyviu, objektiniu mąstymu, kritika Skeptiškas filosofų požiūris į racionalistinę tradiciją Vakarų Europos filosofijoje, nepasitikėjimas mokslinio pažinimo metodais, proto teisių ir pretenzijų būti žmogiškosios egzistencijos tvarkytoju bei orientyru apribojimas, filosofinio mąstymo priešpriešinimas gamtamoksliniams – visi šie egzistencijos filosofijos bruožai daro ją racionalistinę. Racionali, skaidri ir logiškai organizuota sritis yra tik žmogiškosios egzistencijos paviršius, o tuo tarpu tos egzistencijos gelmė ir branduolys visada lieka už proto ribų. Šis filosofijos sukurtas žmogaus egzistencijos modelis gali būti palygintas su ledkalniu: vienas aštuntadalis kyšo virš vandens – tai racionalusis sluoksnis, egzistencijos viršūnė. Septyni aštuntadaliai slypi po vandeniu, protui nepasiekiamose egzistencijos gelmėse. Niekada ir niekaip visa egzistencijos gelmė negali pasirodyti paviršiuje. Vidinis žmogaus gyvenimas niekada iki galo neišaiškinamas. Egzistencijos gelmė nėra koks nors niekaip nesireiškiantis, absoliučiai transcendentiškas savaime. Ikiracionalioji gelmė atsiveria per jausmus ir emocijas. Egzistencializmas žmogų tarsi panardina į afektų (meilės, ryžto, baimės, aistros, nuotaikos) pasaulį. Egzistencijos filosofija skleidžiasi mąstančiojo prote, tačiau joje išlieka savotiškas racionalumas, neleidžiantis jos sutapatinti su grynąja mistika. Turint galvoje tą savotišką egzistencijos filosofijos racionalumą, joje vis dar išlieka tam tikras pažintinis turinys, atspindintis realaus pasaulio, daiktiškosios tikrovės objektyviąsias charakteristikas. Šitas pažintinis, objektyvus materialaus pasaulio atspindys yra iškreiptas ir mistifikuotas.

Martinui Heideggeriui, mirtis yra esminis egzistencijos klausimas. Mirtis – aukščiausia būties instancija, į kurią atveda nenumaldomai bėgantis laikas. Akivaizdus mirties faktas suvokiamas, kaip labai tolima ateitis ir kol kas mūsų neliečianti, svetima. Mirties baimė M. Heideggeris akimis yra negarbingas jausmas. Vertinamas tik išdidus abejingumas. Tačiau abejingumas mirčiai tampa tolygus abejingumui sau pačiam. Tai vadinama „netikroji“ egzistencija, nuimanti bet kokią atsakomybę nuo tikrosios būties.

S. Kierkegaardas padarė radikalų posūkį į žmogų, kaip į subjektą, negailestingai kritikuodamas senąsias „objektyvias“ ir „idealias“ sistemas. S. Kierkegaardas suformulavo egzistencinio mąstymo principus ir objektyvios bei subjektyvios refleksijų skyrimą. S. Kierkegaardas suformulavo tris egzistencijos pakopas. Šis danų filosofas buvo tikintis į Dievą, todėl visa jo filosofija – Dievo paieškos.

Knyga: Filosofijos istorijos chrestomatija. XIX ir XX amžių Vakarų Europos ir Amerikos filosofija.

  • Etika Referatai
  • 2014 m.
  • 13 puslapių (2683 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Etikos referatai
  • Microsoft Word 621 KB
  • Egzistencializmas ir gyvenimo prasmė
    10 - 4 balsai (-ų)
Egzistencializmas ir gyvenimo prasmė. (2014 m. Gegužės 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/egzistencializmas-ir-gyvenimo-prasme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:48