Egzistencinė filosofija (2)


Filosofijos referatas. Įžanga. Kas yra filosofija? Pagrindiniai egzistencinės filosofijos bruožai. Alberas Kamiu. Rašytojas ar filosofas? Absurdo ištakos. A. Camus ir F. Kafka. Absurdas ir savižudybė. Absurdas ir tiesa. Prasmė ir beprasmybė. Išvados. Literatūra.


Šiame darbe plačiau panagrinėsim absurdo ištakas, absurdą ir savižudybę, absurdą ir tiesą, kaltę, beprasmybės ir prasmės klausimus; taip pat iškelsime „rašytojo ar filosofo“ klausimą ir palyginsim A. Camus su F. Kafka.

Visų pirma iškyla klausimas: kas yra A. Camus – rašytojas ar filosofas? Literatūra juk nėra filosofija, kaip ir filosofija – ne literatūra. Filosofo funkcija yra ieškoti reiškinių esmės, idėjos, tapatybės, o menininkas, tuo tarpu, vertina kaitą ir atsitiktinumą. „Savaiminis tikslas“ jam nėra idėja. Ji greičiau suscehemina, nususina, uždaro. Menininkas atskleidžia gyvenimo įvairovę, savo romanais ar eilėraščiais neskatindamas filosofinių problemų analizės. Puikiu rašytoju galima būti net negirdėjus apie filosofiją.

A. Camus klausia: „Kodėl aš menininkas, o ne filosofas?“ Atsako: „Todėl, kad mąstau žodžiais, o ne idėjomis“.1 „ Romanas, – sako A. Camus, – ir yra filosofija, perteikta vaizdais. Tačiau jeigu filosofija tik peržengia personažų ar siužeto ribas ir tampa veikalo etikete, intriga praranda tikroviškumą, o romanas – gyvybę“.2 Todėl A. Camus sukritikuoja J. –P. Sartro romaną „Šleikštulys“, kur pagrindinis romano veikėjas – intelektualas, tyrinėjantis bibliotekoje istorinius šaltinius ir savo išgyvenimus aprašo dienoraštyje. Anot A. Camus, tokia prasmės paieškos ekspozicija naikina romano audinio gyvybę, kadangi prasmė turi būti įausta, o ne deklaruojama.

A. Camus romanų personažai nėra intelektualai, dėl to, kad stengiamasi išvengti tiesmuko filosofijos idėjų deklaravimo. Herojai beveik nieko neskaito. Bet filosofinės idėjos visgi yra svarstomos natūralioj gyvenimo tėkmėj. Romane „Maras” daktaras Rijė grumiasi su maro epidemija, žinodamas, kad jo kova – tai „nesibaigiantis pralaimėjimas”. Kodėl Rijė šitaip aukojasi, jei netiki Dievą? – stebisi jo pašnekovas Taru. Jeigu jis tikėtų visagalį dievą, atsakęs Rijė, jis tuoj pat liautųsi gydęs žmones. Tada būtų kas jai pasirūpina. Jis tuo netiki, tad gydo pats. Daktaras tiesiog kovoja su pasauliu tokiu, koks jis yra.3 A. Camus pasaulis yra pasaulietiškas. Nei vienas romano herojus netiki jokiomis iliuzijomis. „Mes patys kuriame Dievą. O ne jis mus. Štai ir visa krikščionybės istorija. Juk mes turime tik vieną būdą sukurti Dievą – patys juo tapti”, – rašo A. Camus „Užrašų knygelėse”.

Absurdo beprasmybę perteikia „Sizifo mitas”. Šis mitas – tai žmogaus egzistencijos simbolis. Dievai nubaudė Sizifą beprasmiu darbu – ridenti akmenį į kalną turint omeny, kad vos pasiekęs viršūnę, akmuo nusiridens žemyn (į pradinį tašką). Ir vėl viskas prasidės iš pradžių. Sizifas A. Camus domina kaip be paliovos sugrįžtantis ten pat žmogus. A. Camus teigia, kad jis yra „aukštesnis už savo likimą. Jis yra stipresnis už savo uolą”5. Būti stipresniam už aplinkybes, vadinasi, mesti beprasmybei iššūkį. Tai daro bemaž visi A. Camus herojai, taip pat ir Sizifas, ir daktaras Rijė.

  • Filosofija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2559 žodžiai)
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 22 KB
  • Egzistencinė filosofija (2)
    10 - 2 balsai (-ų)
Egzistencinė filosofija (2). (2016 m. Sausio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/egzistencine-filosofija-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 14:20