Eismo įvykiai ir avaringumas


Saugos referatas. Lemiantys veiksniai. Avaringumo regionai Lietuvoje. Eismo įvykių statistika Europos Sąjungoje. 2011 2020 . ES kelių eismo saugos veiksmų planas. 2011 2020 . kelių eismo saugos veiksmų programa. Tolesni veiksmai. Valstybė narė . Žuvusiųjų skaičius milijonui žmonių. Negalutiniais duomenimis. Vidutinis metinis pokytis.   1Žūčių. Kiek kainuoja kelių eismo įvykiai. Ar bus parengtas koks nors teisės akto dėl sunkių sužalojimų kelių eismo įvykiuose pasiūlymas. Naudota literatūra.


9. Ar bus parengtas koks nors teisės akto dėl sunkių sužalojimų kelių eismo įvykiuose pasiūlymas?

Su saugaus eismo ir didelio avaringumo problemomis Lietuvos keliuose susiduriama jau seniai. Nors paskutiniu metu šalyje pastebimas akivaizdus avaringumo sumažėjimas, tačiau avaringumo situacija Lietuvos automobilių keliuose vis dar nėra patenkinama. Būdama tarp dviejų skirtingų socialinių-ekonominių erdvių, Lietuva tampa savotišku tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Palanki šalies geografinė ir geopolitinė padėtis sudaro palankias sąlygas integruotis į Europos transporto ir jos paslaugų rinką. Sparčiai kintanti šalies transporto sistema, dinamiškas automobilių skaičiaus didėjimas ir pervežimo poreikio kitimas sąlygoja eismo intensyvumo augimą, o kartu ir avaringumo padidėjimo tikimybę šalies keliuose, todėl eismo saugumo problema Lietuvoje tapo dar aktualesnė.

Kelių eismo nelaimių priežastys labai įvairios. Tradiciškai skiriami keturi eismo įvykių priežasčių veiksniai: eismo dalyvis (žmogiškasis faktorius); transporto priemonė; kelias; jį supanti aplinka (Gužys, 2004) ir penktoji sudedamoji dalis  –  visuomenė (Pečeliūnas, Pikūnas, 2005). Eismo įvykis gali įvykti dėl kelio arba transporto priemonės būklės. Tačiau dauguma eismo saugumo problemas analizuojančių autorių nurodo, jog žmogus – blogiausiai veikianti sistemos „eismo dalyvis–transporto priemonė–kelias“ grandis, t. y. dėl žmogaus veiksmų įvyksta daugiausia eismo įvykių (Tumas, Čigrin, 2010). Taigi pati svarbiausia grandis šioje sistemoje yra žmogus, vadinasi, kelias ir automobilis turi būti kiek įmanoma adaptuoti ir pritaikyti žmogaus patogumui, saugumui ir galimybėms. Vertindamas žmogiškąjį faktorių, Pikūnas išskiria kelias pažeidžiamiausias eismo dalyvių grupes: dviratininkų, pėsčiųjų ir jaunų vairuotojų (Pikūnas, 2004). Dažniausiai eismo įvykių kaltininkai – jauni, mažą vairavimo patirtį turintys vairuotojai. Transporto ir kelių tyrimo instituto duomenimis, 2010 m. didžioji dalis avarijų kaltininkų buvo vairuotojai, turintys mažesnį nei vienerių ar tik vienerių metų vairavimo stažą (atitinkamai 7,53 ir 8,38 % visų įskaitinių eismo įvykių). Vairuotojai, turintys mažesnį nei penkerių metų vairavimo stažą, sudarė 33,89 % visų eismo įvykių kaltininkų.

  • Sauga Referatai
  • 2015 m.
  • 9 puslapiai (2329 žodžiai)
  • Saugos referatai
  • Microsoft Word 82 KB
  • Eismo įvykiai ir avaringumas
    10 - 10 balsai (-ų)
Eismo įvykiai ir avaringumas. (2015 m. Balandžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/eismo-ivykiai-ir-avaringumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:56