Eismo saugumo palyginimas Lietuva - Suomija


Saugos analizė. Įvadas. Suomijos Statistika. Saugaus eismo veiksmų planas 2007-20013 m. Eismo saugumo gerinimas priemonių įdiegimas gyvenvietėse. Kelių infrastruktūros tobulinimas. Jaunų vairuotojų problematikos. Išvados. Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas.


Šalies plotas 338 200 km2 . Gyventojų skaičius 5 194 901 (2009.). Kelių tinklas 78 446 km (2000.). Automobilių skaičius 1000 gyventojų – 422 (2002 m.). Metinis kelių eismo įvykių aukų skaičius Suomijoje nuo 1997 metų nuolat mažėja Lyginant su kitomis ES šalimis, kelių eismo saugumo lygis Suomijoje yra pakankamai aukštas. Kelių eismo įvykių aukų skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų, yra 72 aukos (2010 m.), tuo tarpu ES šalių vidurkis buvo 103 aukos.

Suomijos ir Europos Sąjungos keliuose Suomijos Vyriausybe 2010 m. savo nutarimais įsipareigojo sistemingai įgyvendinti atitinkamas priemones bei atlikti suplanuotus darbus saugaus eismo srityje. 2007-2015 m. Nacionalinėje saugaus eismo automobilių keliais programoje numatytas ilgalaikis saugaus eismo sistemos Suomijoje tikslas – užtikrinti tokią saugaus eismo sistemos plėtrą, kuri iš esmes neleistų, kad kelių eismo įvykiuose žūtų žmones arba jie Aukos (Suomija) Eismo įvykiai (Suomija) Aukos (EU-25) Eismo įvykiai (EU-25) 5 patirtų stiprių sužalojimų. Sekama, kad iki 2025 metų eismo įvykių aukų skaičius per metus neviršytų 100 vnt. 2006 m. Vyriausybe savo nutarimu patvirtino anksčiau užsibrėžtą tikslą, kuriuo siekiama, kad iki 2013 m. aukų keliuose skaičius būtų mažesnis nei 250 vnt. Suomijos kelių eismo įvykių statistika rodo, kad per paskutinius kelis metus iš eiles aukų skaičius eismo įvykiuose buvo mažesnis nei 400, tačiau nėra esminio saugaus eismo situacijos pagerėjimo. Nepaisant intensyvėjančio eismo, Suomijos tikslai saugaus eismo srityje nesikeičia – t.y. iki 2013 metų aukų skaičių sumažinti iki 250 vnt. To neįmanoma bus pasiekti, jei nebus toliau įgyvendinamos įvairios saugaus eismo priemonės.

Nacionalinėje kelių eismo saugumo programoje nustatyti prioritetai sukoncentruoti į esamų problemų mažinimą ir problemų, kurios gali iškilti per keletą kitų metų, prevenciją. Svarbu tai, kad pirmą kartą programoje labai aiškiai išdėstytos ilgalaikes poveikio priemones, kurios turės įtakos konkrečiam prioritetinių sričių ir taikytų priemonių turiniui.

Pažymėtina, kad 2009 metais žuvo 42 apstieji, o 20012 metais – 30. Tai pavyko pasiekti pagerinus eismo aplinką ir sumažinus leistiną greitį gyvenamosiose vietovėse. Saugaus eismo priemones susijusios su vairuotojais:

2) išplėsti įsipareigojimo naudoti saugos įrangą apimtis ir parengti rekomendacijos dėl dviratininkų važinėjimo su šalmais;

4) atidžiau stebėti vyresniojo amžiaus ir profesionalių vairuotojų sveikatą;

Priešpriešinių susidūrimų eismo įvykių mažinimo ir jų pasekmių švelninimo priemones: greičio apribojimų peržiūrėjimas, pagrindinių kelių saugumo gerinimas, intelektinių eismo valdymo sistemų diegimas, automatines greičio kontroles ir sankcijų taikymas registruotiems transporto priemonių valdytojams išplėtimas, važiavimo sąlygų ir eismo nuolatine stebesena bei informacijos apie eismo sąlygas nuolatinis teikimas kelių tinklo vartotojams. Autobusai Lengvieji automobiliai Sunkvežimiai Dvirates transporto priemones Dviračiai Pėstieji Kiti Ilgalaikio poveikio priemones, skirtos kelių eismo saugumui gerinti Suomijoje yra šios: didinti kelių eismo saugumo problemų supratimą, siekiant pagerinti informuotumą apie saugumą, priimant su transportu susijusius sprendimus, sustabdyti kelių transporto eismo intensyvumo augimą, siekiant sumažinti eismo įvykių tikimybę, efektyviai naudoti modernias technologijas, siekiant taikyti naujus, gerai /lištirtus metodus ir priemones. Apskaičiuota, kad įgyvendinus visą programą, eismo įvykių aukų skaičius sumažėtų iki 120 aukų per metus, o sužalojamų asmenų – maždaug 1300, lyginant su dešimtojo dešimtmečio pabaigos duomenimis. Iš viso, šioje Programoje numatyta įgyvendinti 50 priemonių, kurių dėka ekonominis efektas dėl sumažėjusių eismo įvykių šalies keliuose dabartine verte, siektų apie 1,35 mlrd. eurų. Bendra visos programos įgyvendinimo kaina – 0,66 mlrd. Eu, iš kurių 0,29 mlrd. Eu skirtų centrine valdžia, 0,19 mlrd. Eu – savivaldybes ir 0,19 mlrd. Eu – kelių naudotojai. Programos kaštų ir naudos santykis yra toks: vienas investuotas euras į saugaus eismo priemones šalies keliuose duotų dviejų eurų ekonominį efektą. Toks vertinimas atliktas tik toms priemonems, kurioms buvo galima atlikti skaičiavimus. Saugų eismą šalies keliuose užtikrinančios priemones ir jų efektyvumas Ilgalaikėse prioritetinėse saugaus eismo srityse numatyta gerinti kelių infrastruktūros saugumą ir didinti eismo priežiūrą. Neblaivūs vairuotojai. Metinis eismo įvykių, kuriuos šukele neblaivūs vairuotojai, skaičius padvigubėjo, lyginant su aštuntojo dešimtmečio pradžia. Dideles įtakos nepadarę alkoholio politikos pakeitimai ir „audringi“ ekonomikos metai. Šiuo laikotarpiu sužalojimų eismo įvykiuose, kuriuos šukele neb

  • Sauga Analizės
  • 2015 m.
  • 14 puslapių (3361 žodis)
  • Kolegija
  • Saugos analizės
  • Microsoft Word 305 KB
  • Eismo saugumo palyginimas Lietuva - Suomija
    10 - 10 balsai (-ų)
Eismo saugumo palyginimas Lietuva - Suomija. (2015 m. Balandžio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/eismo-saugumo-palyginimas-lietuva-suomija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 03:02