Ekektrotechnikos egzamino kosnpektas


Elektrotechnikos konspektas.

Sinchronines masinos. SM veikimas generatoriaus režimu. SM veikimas variklio režimu. SM sandara. Magnetinių laukų saveika. SV kampinė charakteristika. SV reaktyvios galios reguliavimas. Sinchroninio Variklio paleidimas. Sinchroninių generatorių sinchronizavimas. Elektros pavaros. elektros pavarų struktūra ir tipai. Elekros pavara. Variklių ir darbo mašinų mechaninės charakteristikos. Variklių išilimas ir ataušimas. Variklio darbo režimai. Elektros pavaros stabdymas priesinio jungimo budu. Dinaminis elektros pavaros stabdymas. Nuolatines sroves pavaros greicio reguliavimas. Asinchronines pavaros greicio reguliavimas. Elektrinis kontaktas. Elektromagnetiniai komutacijos aparatai. Asichroninio variklio reversavimo įtaisas. Elektrinis apsvietimas. Elektromagnetine spinduliuote. Zmogaus akis. Šviesiniai dydžiai. Šviesos šaltiniai. Kaitinamosios lempos KL. Liumeniscencinė lempa LL. Didžiaslėgės gyvsidabrio lempos. Metalu halogenų lempos. Didžiaslėgės Na lempos. Sviesos diodai. Elektros energijos tiekimas. pagrindiniai elektros energetinės sis. Elektros tinklai. Įmonių elektros tinklai. Laidų skerspjūvio parinkimas. Elektros įrenginių apsauginis įžeminimas. Generatorių sinchronizavimas ELEKTROS PAVAROS. Elektros pavarų struktūra ir tipai. Elektros energijos tiekimas. pagrindiniai elektros energetinės.


1.SM veikimas generatoriaus režimu. SM veikiančios gen. režimu induktorių suka išorinis variklis pvz:garo turbina, hidro turbina.Induktoriui sukantis, mag. srautas kerta inkaro apvijas ir jose indukuojama kintamoji EVJ. Inkaro apvjas sudaro 3 ritės, išdėstytos erdvėje <1200 ir jose indukuojama simetrinė trifazė elektrovaros sistema. Induktoriaus polių galai suformuoti taip, kad mag. srautas būtų sinusinis, todėl indukuotos e yra sinusinės. Vienoje fazėje e: E=CEnФ . Dažnis: f=pn, p-poilių porų sk., n-induktoriaus dažnis. Jei norime gauti įtaisą 50Hz dažnio, tai induktorius turi suktis: n=50r/s arba n=3000r/min. Apkrauto gen. apvijomis taip pat teka sr., kurios sudaro magnetinį lauką. Šie mag. laukai sukasi sinchroniškai.

2.SM veikimas variklio režimu Inkaro trifazė apvija prijungiama prie trifazio tinklo. Apvj. ritėmis tekant sr., sudaromas sukamasis mag. laukas. Induktoriaus žadinimo apvijos prijungiamos prie nuolatinės įtampos ir sudaromas induktoriaus mag.laukas. Inkaro ir induktoriaus mag. laukų priešingi poliai traukia vienas kitą. Induktorius sukasi tuo pačiu greičiu kaip inkaro sukamasis mag. laukas. Induktorius yra masyvus kūnas, todėl iš karto pradėti suktis sukamojo mag. lauko greičiu negali. Induktorių reikia įsukti iki greičio artimo sinchroniniam ir tik tada induktoriaus apviją prijungti prie nuolatinės įtampos šaltinio. Mag. l. sukasi sinchroniniu dažniu n=nO=f/p. 1) Sinchr. varikliai neturi paleidimo M 2) Sinchr. var. rotorius sukasi tokiu pačiu n, kaip sukamasis mag. laukas.

3.SM sandara Induktorius yra roturiuje, o inkaro apvijos yra suklotos statoriuje. SM statoriaus konstrukcija beveik niekuo nesiskiria nuo AM statoriaus konstrukcijos.Inkaro apvijų polių porų sk. neturi skirtis nuo induktoriaus polių porų sk. Induktoriai būna: 1)Ryškiapoliai: 1. poliai 2. žadinimo apvija () 2) Neryškiapoliai: 1.-šepečiai 2. -ink. magnetolaidis 3. -korpusas 4. -ind. magnetol. 5. -kolektoriaus žiedai 6.-ind. apvija (). Neryškiapolis induktorius, tai cilindrinis kūnas, surinktas iš elektrotechninio plieno plokštelių.Į paviršiuje esančius griovelius suplota ind. apvija, prijungta prie kolektoriaus žiedų. Ryškpol. induktoriuje žadinimo apvijos galai jungiami taip, kad N ir S poliai veiktų pakaitomis. Neryškiapol. SM, tai greitaeigės mašinos, dažniausiai turbogeneratoriai, kurių sūkių dažnis 3000-1500aps./min. Ryškiapol. SM induktorius sukasi lėtai. Ryškiapol. gen. yra žymiai masyvesni nei neryškiapoliai. Ryškiapol. SM masė yra 3 ir daugiau kartų didesnė, nei tos pačios galios neryškiapolių.

4.Magnetinių laukų saveika SM magnetini lauka. sudaro du laukai: induktoriaus ir inkaro. Šių laukų mg. poliai veikia vienas kitą , sudarydami traukos jėgas. Kai mašina neapkrauta, ind. ir ink. mg. laukų išilginės ašys sutampa. Tarkim mašina veikia gen. režimu ir vedantysis variklis padidina savo sukimo mom. Ind. pralenks ikaro mg. l. kampu Θ. Magnetinių laukų sąveiką galime įsivaizduoti, mg. l. linijas oro tarpe pakeitę tampriaisiais ryšiais. Susidariusi elektromagnetinė jėga stabdo induktorių ir sukuria pasipriešinimo mom. vedančiajam varikliui.Panašiai yra ir sinch. variklyje. Jo akrovai padidėjus , ind. atsilieka nuo ink. mg. l. kampu Θ. Susidariusi elektromag. jėga ‘‘velka‘‘ ind. paskui inkaro mg. l. Jei variklį perkrausim tai elektromag. jėgos neišlaikys ind. ir ink. mg. l. sukibusių ir variklis desinchronizuosis: mg. l. pradeda suktis asinchr. is SM reikia skubiai atjungti nuo tinklo t.y. rimtas avarinis gedimas.Pirmas apkraito generatoriaus rezimu veikia, o antras apkrauto variklio.

5.SV kampinė charakteristika Charakteristikos: P=f(Θ)~M=f(Θ) . P↑→ Θ↑ , Variklį apkraunant Θ↑. Pmax=3UE/X (E-ink. apvijos vienos fazės elektrovara, X-inkaro apvijos induktyvioji varža). If↑→ E↑→ Pmax↑(didinant ind. žadinimo sr. If, padidėja E, taip pat Pmax.Tarkim, kad variklis apkrautas pastovia galia P, tai If↑→ Θ↓. Kai kamp. Θ<900, SM darbas yra stabilus, jei kamp. Θ>900, SM desinchronizuojasi, t.y. ink. ir ind. mg. l. neišlieka sukibę. Paprastai vardinės apkrovos metu kampas Θ yra 200-300.

6.SV reaktyvios galios reguliavimas Variklio vienos fazės atstojamoji schema: II Kirch.d. U= E+ jXI . φ-fazių skirtumo kamp. tarp srovės ir įt. Tarkime, kad variklis apkrautas ir jo P=const. P=(3UE/X )sin Θ. Esin Θ tai vektoriaus E hodografas, t.y. vektoriaus galų vieta. P=3UI cosφ=3UIa. I cosφ tai vektoriaus I hodgrafas If↑→E↑. Perkompresuotas SV iš tinklo ima akaktyviąją talpinę galią.Ši SM savybė, kad galima keisti jų apkrovos pobūdį ,naudojama gerinant įmonės arba energetinės sistemos cosφ.

7. Sinchroninio Variklio paleidimas Pagal savo veikimo principą SV paleidimo mom. neturi. Kad nereiktų pašalinio variklio norint paleisti SV, į induktoriaus galus sudedama trumpai jungta apvija. Jei SV induktorius turi narvelinę apviją, inkaro apvijas, esančias statoriuje, prijungus prie trifazio tinklo, sukamasis mg. l. induktorių įsuka iki greičio artimo sinchr. greičiui. SV paleidimo metu, kai greičių skirtumas tarp ink. sukamojo mg. lauko ir ind. didelis, induktoriaus apvijoje indukuojama didelė E. Tam, kad ji nepramuštų inkaro apv. izoliacijos , ši apvija apkraunama reostatu R ir paleidimo metu ja teka sr., kuri taip pat sudaro paleidimo mom. dalį. Kai n tampa artimas n=~0,95n0 , kirtikliu Q2 induktoriaus apvj. Prijungiama prie nuolatines apv. Mg. laukai sukimba ir toliau sukasi sinchroniškai (

8.Sinchroninių generatorių sinchronizavimas SG veikia įjungti į energetinį sis. tinklą ET. SG jungiant į tinklą, reikia sudaryti tokias sąlygas, kad nebūtų nei elektromagnetinio mom., nei srovės smūgių. Prieš jungiant SG į ET , sudaromas tam tikras nepkrauto SG režimas ir tik tada tam tikru momentu prijungiamas prie ET. Ši oper. Vad. sinchronizavimu, jo sąlygos: 1) G įtampa turi būti lygi sistemos tinklo įt. 2) G ir tinklo fazių sekos turi būti tos pačios 3) G ir tinklo įtampų f turi būti tas pats 4) Prijungimo metu G ir tinklo įt. turi būti tos pačios (turi būti lygios jų akimirkinės vertės). Įjungus G į ET pradžioje jis veikia tuščiąja veika. Vedančiąjam varikliui padidinus suk. mom. atsiranda kamp. Θ tarp ink. ir ind. mg. laikų ir G pradeda atiduoti el. energiją į tinklą. P=PmaxsinΘ

Elekros pavara vad. elektromechaninę sistemą, kuri verčia judėti darbo mašinos įtaisus, atliekančius gamybines operacijas ir valdo judesius reikiamu tikslumu.

Elektros pavaros struktūrinė schema: Keitiklis keičia elektros energijos parametrus (transformatoriai, dažnio keitikliai, stiprintuvai, lgintuvai). Perdavimo įtaisas reikalingas pakeisti sūkių dažniui, jeigu variklio ir darbo mašinos sūkių dažniai yra nevienodi, arba pakeisti judesį (sukamaji į slenkamajį ir pan.). Valdymo įtaisas skirtas varikliui paleisti, reversuoti, stabdyti, reaguliuoti ar stabilizuoti greitį. Jis gali valdyti ir keitiklį ir perdavimo įtaisą. Priklausomai nuo variklių skaičiaus ir jų ryšio su darbo mašina, pavaros būna: Grupinės- vienas variklis suka visus darbo mašinos įtaisus, gali sukti ir kelių darbomašinų įtaisus. Individualiosios- suteikia judesi tik vienai darbo mašinai arba tik vienam darbo įtaisui. Susietosios- du ar daugiau variklių, kurie susieti mechaniškai arba elektriškai. Daugiavariklės- tai tokia susietoji pavara, kurios keli varikliai suka bendrą veleną.

Elektros variklio mechaninė charakteristika turi būti suderinta su darbo mašinos mechaninę charakteristiką. Tik tada pavara veiks normaliai.

Variklio mechaninė charakteristika n=f(M). Darbo mašinos mech. charrakteristika n=f(Ms). Ms- statinis pasipriešinimo mom. Vienas svarbiausių mechaninės charakteristikos dalių yra jos kietumas (: ( - rodo sukių dažnių stabilumą kintant apkrovai. Dažnai stabilumas išreiškiamas santykine formule: Kai (* =10 – 100, tai variklio mechaninė charakteristika laikoma kieta. Kai (* <10, tai mechaninė charakteristika yra minkšta. Variklių mechaninės charakteristikos: 1 – Sinchroninio variklio mechaninė charakt. (* = ∞ - mech. charakt. absoliučiai kieta. 2 – Asinchroninio variklio mech. charakt. 3 – Lygiagretaus arba nepriklausomo žadinimo NS variklio mech. Char (* =10÷100 - carakteristikos laikomos kietomis 4 – mišraus žadinimo NS variklio mech. char. 5 – nuoseklaus žadinimo NS variklio charakt. Daugumos mašinų mechaninės charakteristikos lygtis: M0; MSN – tuščios veikos ir vardinis statinio pasipriešinimo momentai. Rodiklis x priklauso nuo darbo mašinos tipo. MS – statinis pasipriešinimo momentas. Tipinės darbo charakteristikos: x = 0, kėlimo įtaiso mech. charakt. (liftai, kranai) x = 1 , nuolatinės srovės generatoriaus charakt. E = CEФn x = -1, vyniojimo įtaiso mech. charakt. x = 2, išcentrinių siurblių, ventiliatorių charakt. Kai darbo mašinos ir variklio momentai lygūs, tai pavara veikia stabiliai ir jos n yra pastovus. A – pavaros darbo taškas. Bet koks nukrypimas nuo darbo taško yra neįmanomas, nes atsiradęs momentų skirtumas, sukelia pereinamąjį procesą ir gražina pavarą į darbo tašką.

3. Variklių išilimas ir ataušimas Veikiančiame variklyje susidaro energijos nuostoliai, kurie virsta šiluma ir šildo variklį. Apskaičiuojant variklio įšilima priimamos šios prielaidos: Variklis yra vienalytis kūnas, Jo šilumos laidumas yra be galo didelis, Į aplinką išskiriamas šilumos kiekis yra proporcingas variklio ir aplinkos temperatūrų skirtumui, Aplinkos šiluminė talpa yra be galo didelė ir jos temperatūra nesikeičia, Šilumos atidavimo koeficientas nepriklauso nuo variklio temperatūros. Variklio įšilimo arba ataušimo pereinamo proceso lygtis: - variklio virštemperatūrinė (variklio ir aplinkos temperatūrų skirtumas) - variklio nusistovėjusi virštemperatūrinė;- variklio pradinė virštemperatūrinė τ- laiko konstanta (išilimui arba ataušinimui) variklio išilimo funkcija yra eksponentinė funkcija Nusistovėjusi variklio yra tuo didesnė kuo daugiau variklis apkrautas. Jei aušinimo sąlygos lieka tos pačios, įšilimo pereinamojo proceso laiko konstanta lieka ta pati. Variklio įšilimo sparta priklauso ir nuo to, ar variklis turi ventiliatorių. Atjungus nuo tinklo variklis aušta. Aušimo procesas aprašomas ta pačia lygtimi, laikant, kad nusistovėjusi virštemperatūrė yra lygi nuliui. Atjungus variklį nuo tinklo jis tuoj pat sustoja, ventiliatorius nesisuka, todėl aušta lėčiau. 1-oji kreivė, tai variklio aušimas jei aušinimo sąlygos yra tos pačios kaip veikiančio. 2-oji stovinčio variklio, kai jo ventiliatorius nesisuka.

4.variklio darbo režimai: pagal standarta variklio rezimai yra 8, S1-S8. S1- toks ilgalaikes apkrovos rezimas, kai apkrova yra pastovi ir pakankamai ilgalaike, kad nusistovetu variklio silumine pusiausvyra pav() cia P- variklio apkrova, Pd- variklio galios nuostuoliai. Virstemperature riboja laidu isilimas – ju izoliacija sparciai sensta. S2 trumpalakes apkrovos rezimui budinga pastovi vardine apkrova, bet darbo laikas N yra per trumpas, kad nusitovetu variklio silumine pusiausvyra: pav(). S3 –trumpalaikes kartotinos apkrovos reszimas yra vienodu ciklu seka. Pav(). (=N/N+K*100, (- santykine ijungimo trukme. (= 15(, 25(, 40(, 60(. Jei nera kitu nuorodu tai standartinio ciklo trukme 10min. S4- tai toks rezimas kai variklis dirba trumpalaikes kartotinos apkrovos rezimu, bet jo paleidimas turi itakos jo isilimui: pav().(=(D+N)/(D+N+R)*100, ( santykine ijungimo trukme. (= 15(, 25(, 40(, 60(. D-paleidimo trukmepaleidimu per valanda skaicius : 30, 60, 120, 240.

5. elektros pavaros stabdymas priesinio jungimo budu:A) kai pavros potencines jegos sudaro pasipriesinimo momenta MS didesni uz rotoriaus sukimosi momenta M. Siekiant sumazinti nuolatines masinos sukimosi momenta I jo inkaro grandine galima ijungti papildoma reostata. Variklio mechanine charakteristika tampa minkstesne. Pav().pav(). 1. be reostato 2. su reostatu. Ijungus reostata Rra pavaros darbo taskas A persoka I B. sukiu daznis staiga pakisti negali, taciau sukimo momentas iskarto smarkiai sumazeja. Inkaro sukimosi greitis mazeja ir veikiamas potenciniu jeguinkaras pradeda suktis kryptimi priesinga elektromagnetinio momento kryptimi. Panasiai galima stabdyti ir asinchronini varikli su faziniu rotoriumi padidinus fazinio rotoriaus grandines varza. Perjungus jungikli I 2 padeti rotoriaus grandines varza padidinama ir gaunama mechanine charakteristika2.kuri zymiai minkstesne nei naturalioji.pav(). B) masina perjungiama taip, kad pasikeistu sroves ir momento kryptis. Elektrinis variklis reversuojamas. Stabdymo momentas nuo pavaros sukimosi greicio beveik nepriklauso. Svarbu laiku atjungti varikli nuo tinklo kad rotorius nepradetu suktis priesinga kryptimi. Pav(). Reversuojant asinchronini varikli pakeiciama sroves kryptis jo inkaro grandineje jungiklis Q perjungiamas is 1 I 2 padeti. Reostatas Rra skirtas variklio inkaro srovei apriboti pav(). perjungus Q is 1 i 2 pavaros darbo taskas A pereina I B. sukiu daznis ta akimirka pakisti negali taciau elektromagnetinio momento kryptis pasikeicia I priesinga. Elektros pavara efektyviai stabdoma. Taske MK elektros varikli reikia atjungti nuo tinklo. Inkaro srove reversavus jei nebutu reostato Rra butu labai stipri. Ia=(-n-E)/Ra todel Ia=(-U-E)/(Ra+Rra). Pav(). Asinchronine pavara tokiu budu stabdoma sukeitus du linijinius laidus. Pav(). 1- kai Q junginklis 1 padetyje, 2- kai q jungiklis 2 padetyje. Siuo atveju priesinio jungimo stabdymas vyksta analogiskai kaip ir nuolatines sroves pavaroje.

6. dinaminis elektros pavaros stabdymas: elektros variklio pagrindine grandine atjungema nuo saltinio ir rotorius sukasi nuolatineme magnetiniame lauke. Pav(). Stabdant nuolatines sroves pavara dinaminiu budu elektros variklio inkaras atjungemas nuo tinklo I rprijungemas prie reostato Rra. Pav(). Kai stabdymo momentas sumazeja jungiklis Q perjungimas I 3 padeti ir pavaros darbo taskas is B persoka I A ir pavaros efektyvumaspadideja E=CE(n. inkaru tekanti srove proporcinga elektrovarai todel tokios pavaros stabdymo efektas priklauso nuo inkaro sukimosi krypties. Pav().pav(). Asinchroninio variklio pavara stabdoma statoriaus apvijas perjungiant nuo trifazio prie nuolatinio tinklo. Rotorius sukasi nuolatineme magnetineme lauke ir efentyviai stabdomas. Generatorinis stabdymas: elektros masinos rotorius sukamas greiciu didesniu uz tusciosios veiklos greiti. Elektros masina tuo atveju veikia generatoriaus rezimu ir elketros energija grazina i tinkla. Trukumas, kad siuo budu elektros pavara galima tik pristabdyti o ne sustabdyti. Pav(). Pav(). Nuolatines sroves pavaru stabdant siuo budu inkaro elektrovra virsija maitinimo itampa ir sroves kryptis inkare pasikeicia , pasikeicia ir elektros masinos elektromagnetinio momento kryptis.

8.asinchronines pavaros greicio reguliavimas:asinchroniniu varikliu sukiu daznis : n=n0(1-s)=f(1-s)/p. Is sio slygties matome kad asinchroninio variklio sukiu dazni galima reguliuoti trimis budais, keiciant: 1. poliu poru skaiciu p, 2. saltinio itampos dazni f, 3. rotoriaus grandines varza, del ko kinta variklio krizinis slydimas sc. Asinchroniniam varikliui su trumpai sujungtu rotoriumi taikomi primieji du reguliavimo budai, orikliui su su faziniu rotoriumi – du paskutiniai. Be to abieju tipu varikliams dar galima siek tiek reguliuoti greiti ir ketvirtuoju budu - keiciant statoriaus apvijos itamoa. 1. keisti poliu skaiciu p galiama diskreciai, todel variklio greitis taip pat gali buti keiciamas tik suoliais. Asinchroninio variklio poliu poru skaicius priklauso nuo statoriaus apvijos riciu skaiciaus ir ju sujungimo budo.

9. Elektrinis kontaktas: Elektrinis kontaktas yra svarbi elektrinių grandinių dalis. Nuo jo patikimumo labai priklauso visos elektrinės grandinės ptikimumas. Elektrinis kontaktas sudaromas suspaudus du metalinius paviršius. Susiliečia ne visi suspaudžiamieji metaliniai paviršiai, bet atskiri jų taškai. Srovės tankis susiglaudusiuose taškuose padidėja. Juose išsiskiria didesnis šilumos kiekis. Šilmos kiekis išsiskiriantis kontakte: Q = RI2t Šilumos poveikyje kontaktai oksiduojasi, jų važa didėja, o kai kada ir susilydo. Todėl kontaktai gaminami iš laidesnių srovei metalų. Elektriniai kontaktai junginėja grandines, turinčias nemažą induktyvumą. Nutraukiant srovę tokuose grandinėse indukuojasi saviindukcijos EVJ, kuri nutraukiant kontaktą jonizuoja kontaktą ir užsidega elektros lankas. Norint jį užgesinti, jį reikia aušinti ↑joR ir ↓juo tekančią sr. Lankas gesinamas jį ištempiant, aušinant plazma ar suskaidant į daug trumpų elektrinių laukų. Didinant atstumą tarp atitinkamų kontaktų. Atjungiant kontaktus, užsidegęs lankas šildo orą, kuris kildamas į viršų, kelia ir lanką- lankas ištempiamas. Kitas gesinimo būdas, tai magnetinis lanko ištempimas. Jis pagrįstas laidininko, kuriuo teka srovė ir magnetinio lauko saveika. Sudarius reikiamos konfiguracijos lauką, lankas yra veikiamas elektromagnetinės jėgos, kuri ta lanką gali ištempti, istumti į aušinimo kameros plyšius. Magnetinis laukas gali būti išorinis arba savasis, kurį sudaro kontaktais ir lanku tekanti srovė. Kitas būdas- elektros lanko gesinimas plyšiuose. Plyšiai sudaromi iš temperatūraiatsparios medžiagos. Plyšiuose didėja slėgis, lankas sparčiai didėja, jo skerspjūvis atvėsta. Kartais yra naudojamos įvairios lanko gesinimo kameros. Lankas susilietęs su kameros sienelėmisyra aušinamas. Kamerose yra įvedamos metalinės pertvaros kurios lauką suskirsto ir labai efektyviai aušina.

11. Norint, kad variklis suktusi viena ar kita kryptimi reikia panaudoti du kontaktorius KM1 ir KM2. Pirmasis kontaktorius KM1 prijungia variklį prie trifazio tinklo taip, kad statoriaus apjijos srovių fazių seka būtų A→B→C. Antrasis turi pakeisti ststoriaus apvijų seką (B→A→C). Tai yra sujungti į vieną visiškai vienodi du valdymo įtaisai, turintys bendrą stabdymo mygtuką S1 ir apsaugos elementus. Negalima leisti, kad vienu metu būtų sujungti visi 6 abiejų kontaktorių jėgos kontaktai KM1 ir KM2. Apsaugai nuo tokio dviejų fazių trumpojo jungimo nuosekliai su kontaktoriaus KM1 rite įjungiami antrojo kontaktoriaus atjungiamieji valdymo kontaktai KM2, o nuosekliai su antrojo rite- pirmojo kontaktoriaus atjungiamieji valdymo kontaktai KM1. Reversuoti variklį galima, tik paspaudus stabdymo mygtuką S1 ir po to- S3.

1.Elektromagnetine spinduliuote:Elektromagnetine spinduliuote – tai materijos pasireiškimas elektromagnetinio lauko pavidalu. Elektromagnetines spinduliuotes spektras yra platus ir skirstumas i gama spinduliuote, rentgeno spinduliuote, ultravioletine spinduliuote, sviesa, infraraudonaja spinduliuote, pkrobangas,radijo bangas. ( pav su sviesa).El.mag. spinduliuote pasireiškia kaip elektromagnetines bangos ir kaip tam tikru daleliu srautas. Optine spin.- tai el.mag. spinduliuote kurios bangu ilgis maždaug nuo 1nm iki 1mm. Vienspalves spinduliuotes energija: Qe= mε = nvh. [J] n- fotonu skaičius, ε- fotono energija, v- spinduliuotes dažnis, h- Planko konstatnta. Energetinis spinduliuotes srautas – tai spinduliuotes galia: Φe = dQedt [W]; dQe – sudėtingos plataus spektro spinduliuotes, išspinduliuojamos per laika dt, energija. Energetine spinduliuote yra ivairiu ilgiu bangu superpozicija. Energijos pasiskirstymas pagal bangu ilgius yra netolygus ir apibudinamas spektre pasisikirsto pagal funkcija: φe(λ) = dΦe(λ)/dλ; λ – bangos ilgis, Φe(λ) – energetinis spinduliuotes srautas. Sviesa tai elektromagnetine spinduliuote nuo ultravioletiniu iki infraraudonuoju spinduliu. Regimosios spektro dalies elektromagnetiniu bangu ilgis maždaug nuo 380nm iki 780nm. Optines spinduliuotes spektras – tai visuma vienspalviu spinduliuočiu, sudranciu visa sudėtinga spinduliuote. Linijinis spektras – tai spektras sudarytas is atskiru, nesiliejančiu vienspalviu spinduliuociu.

Juostinis spektras – spektras, kur vienspalves spinduliuotes sudaro diskrečias grupes , susidedančias is daugybes gliaudžiai issidesciusiu spektro liniju..

Istisinis spektras – spektras, kuri tam tikrame bangu ilgio intervale tolydžiai, be nutrukimu užpildo vienspalves spinduliuotes linijos.

2. Zmogaus akis. Tai organas priimantis aplinkos informacijaa matomoje elektromagnetiniu bangu sritije ir transformuojantis ja i nervinius impulsus. 1- geltonoji deme 2- odena ( ji yra nepersvieciama balta, skaiduline, dengia diduma akies paviršiaus) 3- gyslaine ( joje daug kraujagyslių ir pigmento) 4- ragena 5- rainele 6- vyzdys 7- priekine akies kamera 8- užpakaline akies kamera 9- krumplynas 10- lesiukas 11- stiklakūnis 12- tinklaine ( joje yra regos receptoriai) 13- regėjimo nervas. Tinklaineje yra labai svarbiu neuroepiteliniu lasteliu: stiebeliu ir kugeliu. Siose lastelese sviesos energija visrta jaudinimu, kuris regos nervu sklinda i smegenis. Stiebeliu yra apie 140 milijonu. Jie yra issisklaide po visa tainklaine ir labai jautrus sviesai. Stiebeliai yra tinklaines periferijoje. Juos dirgina silpna prieblandos sviesa. Spalvu jie neskiria. Kugeliu yra 6-7 milijonai. Jie susikaupe centrinėje tinklaines dalyje, goltonojoje demeje. Jie leidžia skirti daiktu spalva, forma, detales. Kugeliai yra specealizuoti skirti atskiras sviesos spektro dalis. Yra kugeliu kurie skiria mėlyna, raudona, ar zalia sviesa. .

Zmogaus akis nera vienodai jautri visai regimosios sviesos spektro sričiai. Esant dieninam regėjimui akis jautriausia sviesai, kurios bangos ilgis yra 555nm, o bangos ilgiui nuo sios ribos didėjant ar mazejant, akies jautrumas sumazeja. Tai reiskiama santykiniu spektriniu sviesiniu veiksmingumu.

4.Šviesos šaltiniai Vertinimo kriterijai: 1) Spalvų atgava 2) Šviesos našumas 3) Tarnavimo laikas 4) Kiti rodikliai. Nuo šviesos spktrinės sudėties priklauso kaip tiksliai atkuriamos apšvietų daiktų spalvos. Spalvų atgava įvertinama rodikliu Ra. Šviesos našumas tai šviesos šaltinio sukurto šviesos srauto ir sunaudotos galios santykis: η=Ф/P, [lm/W]. Tarnavimo laikas: 1) Fizinis tarnavimo laikas (degė, nustojo degti). 2) Senėjimas (išspinduliuojamas mažesnis šv. srautas, bet lempa dar dega). Vertinimo rodikliai: 1) Šv. šaltinio kaina (Lt/vnt, Lt/W, Lt/lmh). 2) Matmenys (skersmuo, l). 3) Balastai (reikalinga, nereikalinga). 4) Eksplotavimo reikalavimai (normalios sąl., spec. reikalavimai).

Jos išleidžiamos bendro naudojimo 15W-15kW, 170, 127 ir 220V įtampai. Pirmąją kaitinamąją lem. pagamino 1978m T.A.Edisonas.KL sudaro: Spektras ištisinis, vyrauja oranžiniai raudoni spinduliai, šviesos našumas η=12-15 lm/W, tarnavimo trukmė τ ≈ 1000val, jis priklauso nuo maitinimo įtampos: Pagal KL senėjimo priežastis yra volframo siūlo garavimas. Ekonomiškesnės ir išspinduliuoja didesnį geresnės sudėties šv. srautą hologeninės lempos. Jose volframo siūlas įkaitinamas iki aukštesnės įtampos, nei KL. Kvarcinio stiklo kolba yra užpildoma ne tik inertinėmis dujomis, bet ir halogenidais (jodu). ≈20000K temperatūroje W+2J (2000k)→ WJ2. Našumas 20-35 lm/W.

7.Didžiaslėgės gyvsidabrio lempos Degiklyje yra nedidelis kiekis Hg ir argono. Vykstabt išlydžiui Hg garuose intensyviai išspinduliuojamos ultravioletiniai spinduliai. Liuminoforas ultrav. spektrą verčia regimąja šviesa. 1 - stiklinė kolba; 2 - liuminoforo sluoksnis; 3 - skaidraus kvarcinio stiklo vamzdelis (degiklis);

4 - pagrindinis elektrodas; 5 - uždegimo elektrodas; 6 - rezistoriai, ribojantys uždegimo srovę; 7 – ekranas Nepakanka raudonosios spektro dalies, vyrauja gyvsidabrio linijos (Ra ≈ 42) Šviesos našumas η = 40 - 80 lm/W Tarnavimo laikas τ ≈ 12000 val Jungiama į elektros tinklą tik su PRA,Šviesos srauto pulsacijos 63 - 74%

8.Metalu halogenų lempos 1 - stiklinė kolba; 2 - skaidraus kvarcinio stiklo vamzdelis (degiklis); 3 - izoliacinės medžiagos traversos; 4 - elektrodas; 5 – ekranas Spektras artėja prie ištisinio (55 ≤ Ra ≤ 90) Šviesos našumas η =75 – 100 lm/W Tarnavimo laikas τ = 2000 – 10000 val Jungiamą į elektros tinklą tik su PRA Šviesos srauto pulsacijos 30% Šios lempos kolba nepadengta liuminoforu.Į kvarcinio stiklo vamzdelį be Hg ir argono įvedama įvairių metalo junginių su J, Br, Cr.Šie junginiai pagerina srauto spektrinę sudėtį ir padidina šv. našumą. Į elektros tinklą jungiama tik su paleidimo reguliavimo aparatu. Paprastai lempai uždegti reikia uždegiklio, kuris generuoja aukštos įt. impulsus uždegimo metu.

9.Didžiaslėgės Na lempos 1 - stiklinė kolba;2 - aliuminio oksido vamzdelis (degiklis);3 – cokolis Spektre vyrauja natrio linijos (Ra ≈ 23) Šviesos našumas η = 85 – 125 lm/W Tarnavimo laikas τ = 10000 – 28000 val Jungiant į elektros tinklą reikalingas PRA ir specialus uždegiklis Jos gaminamos 50-400W galios.Degiklis yra iš labai švaraus Al2O3. Vamzdelyje yra Hg ir Na garų bei dujų senono. Kadangi degiklyje yra Na, todėl didelę išspinduliuojamos šv. dalį sudaro Na linijos, jų ilgis ≈550nm. Šiam šv. spektrui žmogaus akis yra jautriausia. Šios Na lempos yra pagrindinis gatvių apšvietimo šv. šaltinis.

10. Sviesos diodai. Sviesos dioduose, kaip ir paprastuose puslaidininkiniuose dioduose, prijungustiesiogines krypties itampa, per pn sandura juda pagrindiniai krūvininkai – skules ir elektronai, ir dalis ju susidure rekombinuoja. Vykstant rekombinacijai, išspinduliuojami energijos kvantai elektromagnetiniu bangu pavidalu, Sviesos diodu gamybai naudojant tinkamus cheminius elementus ir sudarius specialios struktūros pn sandura, pasiekiama, kad diodai išspinduliuotu 400-700 nm ilgio elektromagnetines bangas. Sviesos diodus pagal konstrukcija galima skirstyti i indikatorius ir apsvietimo. Indikatoriniu sviesos diodu struktūra užauginamos ant 6-12cm skersmens safyro plokšteles vakuuminio nusodinimo budu. Veliau si plokštele supjaustoma i 0.1x0.1 – 0.5x0.5 mm kvadratėlius kurie is esmes jau yra sviesos diodai. Tipine konstrukcija:

1- anodo išvadas 2- atsvaitas 3- lustas 4- epoksidines dervos lesis 5- vieline jungtis 6- katodo išvadas. Lustas, lusto laikiklis, atsvaitas, vidines elektrodu dalys užlietos skaidriu plastiku, turinčiu dideli sviesos luzio rodikli. Jis sudaro sviesos srauto korpusa. Sviesos diodu bazine konstrukcija vienoda. Ja sudaro puslaidininkis lustas, padėklas, ant kurio lustas tvirtinamas, kontaktai, laidininkai kontaktam sujungti su lustu, silumolaidis, lesis. 1- keraminis padėklas 2- silikoninis lesis 3- liuminoforas 4- metalo sluoksnis 5- katodas 6- sviesos diodas. Tekant sviesos diodu elektros srovei, pn sanduroje issikiria siluma, kuri esant stipriai srovei gali būti gana didele. Normaliam sviesos diodo darbui butina zema puslaidininkio diodo lusto temperatūrai. Indikatoriniai sviesos diodai dazniausiai yra mazos galios ir visa diode išsiskyrusi siluma išsisklaido jame pačiame. Apsvietimo diodai yra galingesni, todel daznai turi paviršius, leidziancius prilituoti juos prie radiatoriu. Geras ausinimas normaliam apsvietimo sviesos diodo darbui yra gyvybiškai svarbus,

11.Šviestuvai Švietuvą sudaro: 1) šviesos šaltinis 2) apšvietimo armatūra. Jos paskirtis racionaliai paskirstyti šv. šaltinio šviesos srautą, apsaugoti akis nuo per didelio šviesos šaltinio skaisčio, apsaugoti šviesos šaltinį mechaniškai, sudaryti galimybę įtvirtinti šviesos šaltinį. Šviestuvai skirstomo: 1) patalpų 2) ekstremalių aplinkų 3) atvirų erdvių. Šviestuvų charakteristikos: 1) Šviesos srauto pasiskirstymas erdvėje. Jį parodo šviestuvo fotometrinė kreivė (kreivės brėžinys). Tai šviestuvo šviesos stipris polinėje koord. sis. Šviestuvas būna dažniausiai nesimetrinis, todėl fotometrinės kreivės pateikiamos švietuvo skersiniai ir išilginiai plokštumoms. 2) Naudingumo koef. η=Фšv/Фl, η=60-85%, Фšv-šviestuvo šviesos sr., Фl-lempos šviesos sr. 3) Apsauginis kampas. Tai kampas tarp horizontalės išvestos per šviestuvo šviesinį centrą ir tiesės, jungiančios šv. šaltinio tolimiausią kraštinį tašką su gaubto kraštiniu žemutiniu tašku. Kuo didesnis apsauginis kampas tuo šviestuvas geresnis.

1. Pagrindiniai elektros energetinės sis. Elektrines: Elektrines šiandien yra pagrindinis elektros energijos saltinis. Priklausomai nuo elektrinėse naudojamu pirminiu resursu rusies, skirstomos i hidroelektrines, šilumines, atomines, vejo ir kt. Siluminese elektrines 1- kaitklis 2- degiklis 3- dūmtraukis 4- matinimo vandens siurbkyJose elektros energijai pagaminti naudojamas iv 5- matinimo vanduo 6- perkaitintas garas 7- auksto slegio turbina 8- zemo slegio turbina 9- generatorius 10- žadintuvas 11- kondensatorius 12- ausinimo vadens siurblys 13- ausinimo vanduo 14- šildytuvas 15- elektros tinklasairiu rusiu kietas, skystas ar dujinis kuras. Priklausomai nuo to ar gaminama vien elektros ar kartu ir šilumine energija kuri iskarto tiekiama vartotojams, šilumines elektrines skirstomos i kondensacines ir termofikacines. Kondensaciniu elektriniu naudingumo faktorius siekia 40%. Siluminiu termofikaciniu elektriniu kompleksiškai gaminančiu elektros ir šilumine energijas, pagamintos silumos naudojimas sieka iki 65-67% ir daugiau. Bet ju naudingumo faktorius nera didesnis, nes pagrindinis ekonomiškumo rediklis yra santykinis is sudeginto kuro pagamintos elektros energijos kiekis. Duju ir garo ( kombinuoto ciklo) elektrines ar blokai. 1- oras 2- elektros tinklas 3- generatorius 4- dujos 5-garo turbina 8- kondensatorius 7- garo katilas 9- dumai.Siuose blokuose degančios dujos suka duju turbinas. Toliau karsti degimo produktai gamina gara, kuris suka garo turbinas. Duju ir garo turbinos sujungtos su elektros generatoriais. Apie 2/3 elektros galios gaunama is duju turbinu, likusi galia is garo turbinu. Duju ir garo elektriniu naudingumo faktorius siekia iki 58-59 %.

Branduolinese (atominėse) elektrinėse elektros energija gaunama atomo branduoliu skilimo deka. Siu elektriniu reaktoriuose energija išskiria silumos pavidalu, todel tolesnis elektros energijos gavybos procesas toks pat kaip ir paprastuose siluminese elektrinėse. Pagrindinis tokiu elektriniu kuras yra prisodrintas uranas kurio 1kg atstoja maždaug 4*10^6 kg akmens anglies. Trukumai: dideles kapitalines išlaidos, pavojus aplinkai dideles avarijos atveju, radioaktyviu atlieku saugojimo problemos. Privalumai: santykinai pigesnis kuras ir mazi jo transportavimo kastai, mazesne nei šiluminiu elektriniu aplinkos tarsa. 1- reaktoriaus korpusas 2- kuro elementai 3- valdymo strypai 4- cirkuliacinis siurblys 5- valdymo strypu pavaros 6- perkaitintas garas 7- maitinimo vanduo 8- auksto slegio turbina 9- zemo slegio turbina 10- generatorius 11- žadintuvas 12- kondensatorius 13- ausinimo vanduo 14- šildytuvas 15- maitinimo vandens siurblys 16- ausinimo vandens siurblys 17- gelžbetoninis apsauginis kiautas 18- elektros tinklas.

Hidro elektrinėse energetinis resursas yra vandens energija, gaunama panaudojant vandens horizontu skirtuma pries elektrine ir po jos. Hidroakumuliacinese elektrinėse pirminis energetinis resurstas yra vandens energija, taciau vandens horizontu skirtumas sudaromas dirbtinai. Panaudojant pigia naktine leketros energija, vanduo užkeliamas i viršutini elektrines baseina. Tada elektrine padengia elektros energijos pareikalavimo svyravimus dienos metu. Realiose hidroakumuliavinese elektrinėse siurblys ir turbina yra tas pats agregatas. Hidro ir hidroakumuliaciniu elektriniu generatorius galima ir pilnai apkrauti per keliasdešimt ar kelis simtus sekundziu.

2. Elektros tinklai. Elektros tinklai tai yra visuma įrenginiu skitu elektros energijai perduoti is lktriniu vartotojams.Pagrindiniai elektros tinklu lementai yra perdavimo linijos ir transformatorins. E.t. skirstomi i perdavimo ir skirstomuosius. Perdavimo tinklais elektros energija gali būti perduodama dviem kryptimis ( tik ne vienu metu), sskirstomaisiais – vina kryptimi. Perdavimo tinklai dazniausiai yra 330 ir 110 kV įtampos. Skirstomuju tinklu įtampos dazniausiai buna 35,10 ir 0.4kV. Klasifikacija: elektros tinklai klasifikuojami pagal nominaliajai tampa. Skiriami žemosios (iki 1000V) ir aukstosios ( virs 1000 V) įtampos tinklai. Aukstos įtampos tinklai gali but 6,10,35,110,330,750 kV ir didesnes itamops. Pastociu paskirtis – transformuoti elektros nergija is vienos įtampos i kita. Pagrindiniai pastotes įrenginiai yra transformatoriai arba autotransformatoriai ir aukstos įtampos skirstomijie įrenginiai, susidedantys is pastociu synu bei ivairiu komutaciniu aparatu – jungtuvu, skyrikliu, trumpikliu ir automatikos bei relines apsaugos įtaisu. Pastotes, kuriose elektros energija nera transformuojama, o tik skirstoma, vadinamos skirstyklomis. Faktiskai, kiekviena pastote turi savo aukštesnes ir zemensnes įtampos skirstymo įrenginius. Relines apsaugos ir priesavarines automatikos itaisai. Jie ivairiu avariniu situaciju metu automatiškai atjungia pazeistus elementus, pakartotinai juos ijungia, likviduoja pavojingus rezimus, ijungia rezervinius matinimo saltinius ir t.t. Tai padidina elektros energetikos sistemos patikimuma ir sudaro salygas nenutrūkstamai tiekti elektros energija vartotojams. tai elektros energetikos sistemos fragmentas. 1- sinchroniniai generatoriai 2- transformatoriai 3- transformatorines pastotes synos 4- aukstos įtampos variklis. Visu elektriniu generatoriai sujungti aukstos įtampos linijomis lygiagrečiam darbui. Tai padidina elektros energetikos sistemos ekonomiskuma ir patikimuma, leidžia lanksčiau reguliuoti sistemos apkrova bei atjungti generatoriaus remontui. Generatoriai gamina 6-24 kV įtampos elektros energija kuri nera pakankamai auksta kad ja su mazais nuostoliais galima butu perduoti tolimais atstumais. Ji buna paauskinta iki 100, 330kV. Elektros energetikos sistemos elementu – transformatoriu, oro ir kabeliniu liniju apsaugai bei atjungimui naudojami ivairus aukstos itampos komutaciniai ir apsaugos aparatai: Jungtuvas – svarbiausias aukstos itampos komutacinis aparatas skirtas elektros grandinei ijungti ir išjungti esant normaliam ir avariniam režimui ( avarinsi kai grandine teka dideles trumpojo jungimo sroves). Nuo jo priklauso ar elektros sistema veiks patikimai. Skyriklis – skiria elektros masinas, transformatorius, linijas, jungtuvus ir kitus elementus nuo itampa turinčios sistemos. Jie gali nutraukti grandine, kai ja neteka srove arba kai ta srove labai maza. Skyrikliai isdestomi taip, kad kiekviena irengini galima butu atjungti nuo elektros tinklo ir saugiai remontuoti. Be to dar naudojami galios skyrikliais 6-10kV nedideles galios grandiniu darbinei iki keliu simtu amperu srovei atjungti. Aukstos itampos saugikliai skirti apsaugai nuo trumpojo jungimo sroviu. Yra dviejų tipu – kvarciniai ir dujas generuojantys. Kvarciniuose saugikliuose lydantis tirptukui elektros lanka ausina ir ji užberia kvarcinis smelis. Yra padengtas dujas generuojančia medžiaga, lydantis tirptukui uzsideges elektros lankas liecias su saugiklio vidiniu pavirsium ir generuoja lanko degima slopinančias dujas.

Imonems elektros energija tiekiama is elektros energetikos sistemos. Priklausomai nuo salygu elektros energija tiekiama 110,35,10 arba 0.4kV itampa.Galingai imonei elektros energija tiekiama i imones zeminancia stotele, dazniausiai kabelinemis linijomis. Prie cechu pastociu 10kV aukstos itampos, skirstymo irenginiu prijungiami transformatoriai pazemina itampa iki 0.4kV ir kabelias maitinancios aukstos itampos elektros variklius. Skirstymo irenginiai – tai irenginiai elektros energijai priimti ir paskirstyti, Skirstymo irengi sudaro komutaciniai aparatai, apsaugos ir automatikos itaisai, matavimo prietaisai, synos ir pagalbiniai irenginiai. Pramones imonese energija is transformatorines pastotes arba pagrindinio skirstomojo punkto i cechu skirstomuosius punktus tiekiama pagal radialine arba magistraline schemas.

A – radialine b- magistraline. 1- transformatoriaus pastotes 2- paskirstymo spintos 3 – vartotojai 4- jungiklis masgistralines grandines sujungimui i zieda. Esant raidlainei schemai, elektros energija radialinemis linijomis tiesiai is zemos itampos skirstomojo irenginio be atsisakojimu tiekiama vartotojams. Radialines grandines privalumai – tai eksplotacijos, apsaugos ir automatizavimo paprastumas. Trukumas, kad reikia daugiau komutaciniu ir apsaugos aparatu bei spavoto mtalo linijoms. Esant magistralinei schemai, telektros energija tiekiama ne tiesiai kiekvienam vartotojui, o padarius atsisakojimus nuo pagistralines linijos penkiems, sesiems mazoms ir vidutines galios vartotojam. Magistraline grandine sturi maziau komutaciniu aparatu, trumpesnes linijos, bet maziau patikima, sudetingesne eksplotacija. Ji tampa patikimesne jei sujungiame i ziedine. Transformatorines pastotes ir cecho elektros tinklo fragmento schema. 1,3 – skyrikliai, 2- jungtuvu kontaktai, 4- zeminantieji transformatoriai, 5,8,11- automatiniai jungikliai; 6- zemos itampos skirstymo irenginio sinos, 7- jungiklis, 9- galingi vartotojai, 10- grupines skirstomosios spintos, 12- grupiniai apsvietimo skydeliai, 13- keturlaide linija, 14- dvilaide linija. Transformatoriu pirmines apvijos prie auksts itampos linijos prijungtos skyrikliais 1 ir jungtuvais 2. Skyrikliu 3 galima abu transformatorius prijungt prie vinos bet kurios aukstos itampos linijos, kai joje nera itampos. Transformatoriu antrines apvijos galingais automatiniais jungliais 5 prijungiamos prie skirstymo irenginiu synu 6. Jungikliu 7 abieju transformatoriu skirstomosios synos gali buti sujungiamos dirbt lyggreciais jei vienas isju neveik. Is skirstymo irenginio elektros energija tiekiama galingiems varotojams 9 ir grupems skirstomosioms spintoms 10. Kiekviena pas vartotojus nueinanti linija prie skirstymo irenginiu jungiama automatiniais jungikliais 11, kurie reikalingi liniju komutacijai ir apsaugai nuo perkrovimo bei trumpo jungimo sroviu.

4. Laidų skerspjūvio parinkimas Laidų ir kabelių laidinikai gaminami iš Cu ar Al. yra standart skerspj skalė: 0,5;0,75;1;1,5;2,5;4;6;10;16;35;50;70;95;120;150 mm2 ir daugiau. Vidaus įranai naudojamų laidų iš Al skersp turi būt ne mažesnis kaip 2,5mm2 iš Cu -1,5mm2. mažesni skrpj naud lankstesniem laid. Srovei tekant laidais jie šyla, laido t priklauso iš vienos pusės nuo jame išsiskiriančios en: W=RI2t; cia R laido varža, I laidu tekant iasrovė; t- laikas; iš kitos pusės- nuo laido aušinimo sąlygų. Laido t ↑ tol kol įsivyrauja pusiausvyra taip laide išsiskiriančios ir aplikai atiduodamos energ laidų ir kabelių izoliac greit praranda dielekt ir mech sav, jei jų t būna aukštesnė už leistiną. Didžiausia leist laidų ir kabelių sr parenkama tokia, kad jie neįšiltų virš leist t. Laidų nutiestų vamzdyje, aušinimo sąl yra blogesnės ir leistina sr yra mažesnė. Max leist sr yra kabeliams paklotiems žemėje. Laidų ir kabelių laidininkų skrpj parenkami tokie, kad jų leistinoji sr visad būtų didesnė nei skaičiuojamoji. Atskiro trifazio imtuvo skaičiuojamoji sr yra jo vardinė srovė ISK=IN=PN/(√3UNcosφηn); Jei grupė imtuvų, maitinama vienu kabeli, tokia kabelio skaičiuojamoji sr nustatoma nesusumuojant šių imtuvų vardines sroves. Nes dauguma imt veikia nevisą laiką ar nepilnai apkrauti ir jų bendra sr žymai mažesnė, nei visų ituvų varinių sr suma. Dėl didelės imtuvų grupės skaičiuojamoji sr yra nustatoma įvertinant šio grupės kp ir skaičiuojamajį galios koef cosφsk; grupės imtuvų skaičiuojamoji sr nustat taip:1) aktyvioji galia P=ΣPN; 2) aktyvioji skaičiuojamoji galia PSK=PSKcos cosφsk;3) aktyvioji skaičiuojamoji galia: SSK=PSK/ cosφsk;4). Isk=ssk/√3UN; Il>=ISK; parinktą laidų skerspk reikia patikrint pagal įt nuost t.y. ar įt nuost neviršija leistino dydžio. Leistinas dydis paprastai yra 5%. ĮT nuostoliais yra vadinamas įtampų linijospradžioje ir linijos gale aritmet skirtuams ∆U=U1-U2; Pavaizduojam dvilaides energijos perdavimo linijos atstojama schema ir vektoriu diagrama: ∆U=R2ISKcosφsk; priimam kad laidai turi tik aktyviają varžą. Tai įt kitimas laide sutaps su ISK; linijos laidų varža: Rl=2l/ζA; ζ-savitasis laidis, l-linijos laidų ilgisl A- skrj plotyas; Cu ζ=54m/Ωmm2; Al ζ=33m/Ωmm2; ∆U=(2ISKl/ ζA) cosφsk; ; A=(2IKl/ ζ∆U) cosφsk; trifazei: A=(ISKl/ ζ∆U) cosφsk;

5. Elektros įrenginių apsauginis įžeminimas Yra 3 mirties nuo el priežastys: a) fibrikacija- atsirandanti patekėjus tam tikro dydžio srovei per širdies raumenį; b) kvėpavimo sustojimas c) šokas; Prisilietimo rūšys: vienpolis(kai žm prisiliečia prie vieno linijinio laido); dvipolis (kai žm prisilietė prie dviejų linijos laidų) Iž=Ul/Ržl; Iž- žmogai tenkanti srovė; Rž žmogaus varža. (800-100000)omų. Priklaiso ir nuo odos drėgmės, kontakto ploto, nervinės sistem būklės. Dvipolis prisilietim pasitaiko rečiau, nei vienpolis; esant vienpoliam prisilietimui, tekančios Iž dydis priklauso nuo neutralės įžeminimobūdo. Generatorių transformatorių neutraklės gali būt įžamintos arba izoliuotos nuo žem. Įžeminta neutralė kai ji sujungta su žeme. Tiesiogaiai ar per nedidelę kokio nors įrenginio varžą. Įzoliuota vad neutralė nesujungta su žeme ar sujungta su žeme per kokio nors įr did varžą;. Esant vienpoliam prisilietimui su įžeminta neutrale, Iž priklauso nuo fazinės įt. Uf . Rž; (Iž=Uf/Rž) jei neverinsim nedidelės batų ir žemės nuo kontako ik i varžos. Eant vienpoliam prisilietimui su neįžeminta neutral, Iž priklaus nuo suminės žm ir laidų R ir nuo laidų talpos žemės atžvilgiu. Sist su izoliuota neutrale yra mažiau pavojinga žmogui nei su įžeminta. Tačiau sistemoj su isol neutrale gali ilgą laiką egzistuot aptarnaujačio personao nepastebėtas, vienos iš fazių susilietimas su žeme. Jei tuo metu žm prisilies prie betkokios iš likusių fazių tai gaus vieną linijinę įt. Todėl sist su izol neutrale naudojamos ti kten, kur yra padidinti saugos reik, būtinai kontroliuojant tinklo izol ir autmatiškai atjungiant įžemėjusios tiklo dalis. Visur kitur pagal taisykles žemos įt įenginiam su įžeminta neutrale.; nustatyta, jog0,0015A KS sukelia nemalonius pojųčius; sr 0,05A sukelia kvėpavimo paralyčiųo tekant 0,1A srovei parakižuojama širdis. Pag apsaugos priim yra elektr įtaisų metalinių dalių apsauginis įžem. Apsauginis įž yra met dalių į kurias dėl neteisingų veixmų ar gedimų galki patekt įt, sujungimas su įžemintu neutraliuoju laidu. Todėl šią priimam galima naud tik tinkluose su įžeminta neutral. Apsauginį įž galima taip pat sudaryt sujungus elektr įtais met dalies su natūraliai įžemikliais. Įžeminimas tai atsitiktinis elektr susijungimas įtampą tuinčių elektr įrenginio dalių tiesiodiai su žeme. Trumpas jugimas- su korpusu- įt turinčių dalių elektr susijungimas su įžemintom įreng dalimis; apsauginio įž paskirtis- užtrumpinamajį korpusą pavert faziniu trumpuju jungimu. Taokiu atveju teka didelė trumpojo jungimo sr ir autmat jungikl pažeistą elektr įtais`ą nuo tiklo

Ekektrotechnikos egzamino kosnpektas. (2016 m. Balandžio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekektrotechnikos-egzamino-kosnpektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:36