Eko turizmas


Turizmo konspektas. Turizmo samprata. Turizmas ir rekreacija. Turizmo ir rekreacijos palyginimas. Išteklių paklausa. Turizmo sistemos dalyviai. Turizmo vietovė ir produktas. Turizmo sistemos elementai ir jų tarpusavio ryšiai Baud Bovy , Lawson. Turizmo produkto samprata Autorius. Turizmo aplinkos struktūra. Turizmo aplinkos struktūra Autorius. Turistinių išteklių grupės Paveldo vertybių grupė.


Turizmas kaip socialinis ir ekonominis reiškinys pradėjo formuotis tame visuomenės raidos etape, kai maisto ir kitų išgyvenimui reikalingų sąlygų poreikis buvo patenkinamas, įdedant mažiau pastangų, ir kai susiformavo antras būtinas poreikis – informacijos, o kartu ir kelionių poreikis. Atitinkamame ekonomikos raidos etape, kai kelionių poreikis stipriai išaugo, atsirado ir šių paslaugų teikėjai. Tai lėmė ypatingo tipo prekės – turizmo produkto – susiformavimą. Turizmo produkto kaip prekės atsiradimas pareikalavo sukurti atitinkamą infrastruktūrą, materialinę techninę bazę, paruošti kvalifikuotą personalą turistams aptarnauti ir turizmo ūkiniams subjektams valdyti.

Sėkminga turizmo plėtra gali įtakoti šalies, regiono ar tam tikros vietovės socialinį ir ekonominį augimą, todėl planavimo organizatoriai, rengdami turizmo planavimo dokumentus ir įgyvendindami projektus, turėtų įvertinti, kas yra jų kuriamos infrastruktūros vartotojas – lankytojas ar turistas. Dėl šios priežasties svarbu išsiaiškinti turizmo ir rekreacijos panašumus bei skirtumus.

Turizmo sistemoje dalyvauja viešojo ir privataus sektoriaus atstovai. Turizmo plėtra iššaukia turizmo sistemos dalyvių bendradarbiavimo poreikį. Vykdytojai inicijuoja projektus, sujungia turizmo plėtrai reikalingus išteklius ir žinias. Tarkime, įgyvendinant turizmo plėtros priemones parenkama teritorija, suplanuojami finansavimo šaltiniai ir t.t. Turizmo plėtros vykdytojai gali būti fiziniai asmenys (objekto ar žemės savininkai) ar įmonės ir viešojo sektoriaus institucijos (savivaldybė, parko direkcija ir kiti). Kita turizmo sistemos dalyvių grupė – tarpininkai (kelionių agentūros ir organizatoriai), kurie sukuria ryšius tarp esamos infrastruktūros, išteklių ir paslaugų bei potencialaus vartotojo. Kadangi tarpininkai tiesiogiai bendrauja su klientu, jie gali daryti didžiulę įtaką vartotojui pasirenkant turizmo vietovę ir turizmo rūšį.

• teritorija, nesusijusi su administracinėmis ribomis, tačiau tapatinama su tam tikra specifine teritorija, pavyzdžiui, regioniniu parku;

Turizmo produktą sudaro keliautojams teikiamų paslaugų ir prekių visuma. Jį sudaro:

Transporto priemonės. (Damulienė,A, 1996, p.21)

Turizmas nuo kitų verslo rūšių skiriasi tuo, kad jo neįmanoma kaupti. Kitas svarbus bruožas– produkto kompleksiškumas (t.y. paprastai tai kelių ar keliolikos suderintų paslaugų (informavimo, transportavimo, maitinimo, pramogų ir kt.) rinkinys. Turizmo produktas kaip prekė charakterizuojamas vartotojiška kaina t.y. gebėjimu tenkinti tam tikrus žmogaus rekreacinius poreikius, naudingumą nulemia jo vertė subjektui. (KK Klaipėdos universitetas, 2002 p. 29)

Aplinka – tai erdvė, kurioje gyvena, dirba, ilsisi žmonės. Aplinkos kokybė yra vienas svarbiausių turizmą skatinančių veiksnių. Žmonės keliauja po pasaulį ieškodami jiems neįprastos, malonios ar ekologiškai švarios, įdomios aplinkos, siekdami patirti naujas emocijas. Aplinkos įvairovė, ypatumai lemia konkrečios vietovės, regiono ar valstybės galimybes rekreacijos ir turizmo plėtrai. Todėl aplinką būtina pažinti siekiant gauti naudos, garantuojant jos racionalų tausojantį naudojimą.

Natūrali gamtinė aplinka, kurioje žmogaus veiklos poveikis nejaučiamas, turistas joje turi laukinės gamtos iliuziją.

  • Turizmas Konspektai
  • 2015 m.
  • 14 puslapių (3272 žodžiai)
  • Turizmo konspektai
  • Microsoft Word 134 KB
  • Eko turizmas
    10 - 8 balsai (-ų)
Eko turizmas. (2015 m. Kovo 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/eko-turizmas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 12:05