Ekologija ir ekologinė teisė


Ekologinė teisė kaip teisės šaka. Barsuko ekologinė niša. Ekologineteise. Teisinis žemės gelmių naudojimo ir apsaugos reguliavimas.

Ekologijos konspektas. Visuomenės ir aplinkos sąveika kaip teisinio reguliavimo sritis. Ekologinė teisė – savarankiška teisės šaka. Gamtos išteklių nuosavybės teisė. Gamtos išteklių naudojimo teisė (rūšys, objektas, atsiradimas, turinys). Aplinkos apsaugos valdymas (aav). Ūkinės veiklos ekologiniai teisiniai pagrindai. Aplinkos būklės stebėjimo ir poveikio aplinkai ribojimo teisinis reguliavimas. Ekologinė teisinė atsakomybė. Teisinis žemės naudojimo ir apsaugos reguliavimas. Teisinis žemės gelmių naudojimo ir apsaugos reguliavimas. Teisinis aplinkos oro naudojimo ir apsaugos reguliavimas. Teisinis vandenų naudojimo ir apsaugos reguliavimas. Teisinis miškų ir kitos augalijos apsaugos reguliavimas. Teisinis gyvūnijos naudojimo ir apsaugos reguliavimas. Teisinis saugomų teritorijų ir gamtinių objektų naudojimo ir apsaugos reguliavimas.


1996.10.25 d. LR Seimas patvirtino Valstybinę aplinkos apsaugos strategiją, kur įvertinta aplinkos būklė, aplinkos apsaugos tikslai, prioritetai, politikos principai, parengta priemonių programa, numatomi rezultatai.

Vandenų apsaugos srityje - sumažinti paviršinio vandens teršimą miestų ir gyvenviečių nuotekomis, pramonės ir žemės ūkio gamybinių objektų nuotekomis, sumažinti požemio vandens teršimą, sumažinti vandens telkinių išsklaidytą taršą,sumažinti teršimą paviršinėmis (lietaus) nuotekomis, sumažinti jūros vandenų teršimą, išvengti jūros teršimo transportuojant naftos produktus, sumažinti užteršto vandens prietaką iš kitų valstybių.

Atliekų tvarkymo srityje - parengti atliekų tvarkymo sistemą, sumažinti aplinkos užteršimą pramonės ir pavojingomis atliekomis, ir t.t.

Apsaugos nuo fizikinės taršos srityje - sumažinti triukšmo lygį miestuose, sumažinti radioaktyvųjį aplinkos teršimą ir t.t.

Žemėnaudos struktūros formavimo srityje - optimizuoti bendrą žemėnaudos struktūrą, sustabdyti gamtinio kraštovaizdžio degradavimą ir t.t.

Biotos apsaugos srityje - sustabdyti augalų, gyvūnų ir grybų rūšių bei populiacijų nykimą ir t.t.

Litosferos apsaugos srityje - rekultivuoti išeksploatuotus karjerus, sumažinti neigiamą poveikį aplinkai dėl naftos gavybos ir t.t.

aplinkos apsaugos prioritetai, kurie yra svarbūs stojimo į ES kontekste – nuotekų mažinimas ir jų valymas, oro taršos mažinimas, atliekų tvarkymas, gamtos kraštovaizdžio nykimo stabdymas, jautrių teritorijų apsauga, karjerų rekultivavimas ir pan. Atsižvelgiant į prioritetus skirstomi valstybės ekonominiai ir finansiniai ištekliai;

aplinkos apsaugos politikos principai – subalansuota plėtra, tolygi plėtra, aplinkos politikos integravimas (ji turi būti integruota į ūkio šakų ir teritorijų plėtros planavimą), atsargumas, prevencija (nes žalos likvidavimas ir aplinkos kokybės atstatymas brangesnis nei prevencinių priemonių įgyvendinimas), “teršėjas moka”, partnerystė, informacijos viešumas, subalansuotos plėtros įvertinimas;

strategijos įgyvendinimo priemonės (čia apžv. iš esmės teisinės priemonės) – pagrindinė – aplinkos apsaugos įstatymų tobulinimas (atsižvelgiant į ES direktyvas); be to, aplinkos apsaugos kontrolės institucijų stiprinimas, standartų ir normatyvų ruošimas, poveikio aplinkai įvertinimas, įvairios finansinės priemonės.

Aplinkos ir visuomenės sąveika pasireiškia per atitinkamus visuomeninius santykius, todėl svarbus vaidmuo aplinkos apsaugos priemonių tarpe tenka teisei. Teisės normos įtvirtina atitinkamus reikalavimus ir taip nustato leistino poveikio aplinkai ribas ir įtvirtina ekologinių reikalavimų vykdymą užtikrinančias priemones. Taigi, teisės normos užtikrina valstybės ekologinės politikos tikslus, žmonių teisę į sveiką aplinką. Būtent todėl valstybės ekologinė funkcija įgyvendinama pagrindinai per teisės mechanizmą. Todėl atsiranda ir nauja teisės funkcija – ekologinė funkcija. Jos atsiradimą sąlygojo prieštaravimai tarp žmogaus ir gamtos ir suvokimas, kad gamtos ir visuomenės santykius reikia reguliuoti teisės pagrindais. Teisės ekologinės funkcijos tikslas – reguliuoti tą santykį teisės pagrindu. To siekiama ruošiant ir taikant teisės normas, nustatant tų santykių vystymosi dėsningumus. Teisės normos, kurių pagalba yra įgyvendinama valstybės ekologinė funkcija, vadinamos ekologinės teisės normomis. Pagrindinę jų dalį apima ekologinė teisė, bet jų yra ir kitose šakose, susijusiose su gamtos ir visuomenės santykių reguliavimu -–finansų teisėje, administracinėje teisėje, darbo teisėje ir t.t.

Pagal formą ekologinės teisės normos vystomos kaip ir kitų teisės šakų normos. Pagal turinį – išreiškia ne tik socialinio, bet ir gamtos vystymosi dėsningumus, ir ta prasme yra socialinės ekologijos dalimi (socialinė ekologija – mokslas, tyrinėjantis gamtos ir visuomenės vystymosi dėsnius).

  • Ekologija Konspektai
  • 2011 m.
  • 83 puslapiai (51862 žodžiai)
  • Ekologijos konspektai
  • Microsoft Word 190 KB
  • Ekologija ir ekologinė teisė
    10 - 1 balsai (-ų)
Ekologija ir ekologinė teisė. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekologija-ir-ekologine-teise.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 11:07