Ekologinė teisė Lietuvoje


Paėmimas visuomenės poreikiams referatas zemes teise. Ekologine teise kursiniu.

Teisės konspektas. Ekologinė teisinė atsakomybė. Atsakomybės rūšys. Baudžiamoji atsakomybė. Materialinė atsakomybė. Kraštovaizdis. Kraštovaizdžio objektai. Žemės kaip naudojimo ir apsaugos objektas, santykių sąvoka. Lietuvos respublikos žemės fondas. Žemės nuosavybė. Valstybinė žemės nuosavybės teisė. Bendroji žemės nuosavybė. Valstybės kompetencija reguliuojant žemės santykius. Žemės ūkio ministerija. Apskrities viršininkas. Vietos savivaldos institucijos. Valstybinės žemės suteikimas naudotis. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Žemėtvarka. Žemės kadastras. Žemės sandoriai. Valstybinės žemės pardavimas. Augalija kaip apsaugos ir naudojimo objektas. Miškų naudojimo ir apsaugos teisinis reguliavimas. Miškų grupės, nuosavybė, valdymas. Miško naudojimo teisinis reguliavimas,. Augalijos, nepriklausančios miškų fondui, apsauga,. Saugomų augalijos rūšių apsauga. Augalijos teisinės apsaugos priemonės.


Atsakomybės priemonių taikymas. Anksčiau galioję T aktai buvo nukreipti į turto apsaugą, nebuvo saugomas žmogus. 1990 vasario mėn. žymus ATPK pakeitimas.

Ekologiniai teisės pažeidimai yra vertinami kaip ekologiškai žalinga veika. Mat jais kėsinamasi į t.t. ekologinius reikalavimus, kuriais grindžiamas visuomenės ir aplinkos sąveikos teisinis reguliavimas. Todėl ekologiškumas laikytinas vienu svarbiausiu šių teisės pažeidimų požymiu, lemiančiu ir jų pavojingumą.

Ekologinius teisės pažeidimus reikia traktuoti kaip t.t. juridinius faktus, kurie lemia teisinės atsakomybės santykių atsiradimą. Ekologiniai teisės pažeidimai, kaip teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindas, priklauso juridinių veiksmų rūšiai. Ekologiniai teisės pažeidimai kaip t.t. juridiniai veiksmai – tai ekologiškai reikšmingo elgesio išraiška. Įstatymo požiūriu ekologiškai reikšmingas elgesys gb ir teisėtas ir neteisėtas. Ekologiškai reikšmingas elgesys, neatitinkantis aplinkos apsaugos įstatymų nuostatų, pripažįstamas neteisėtu bei priešingu teisei ir sudaro sąlygas ekologinės teisininės atsakomybės santykiams atsirasti.

Ekologinio teisės pažeidimo sudėtis – tai veikos juridinių požymių visuma, apibūdinanti jo pavojingumą ir ekologiškumą.

2)objektyvioji pusė; Tai visuma požymių, apibūdinančių išorinę veiką, kuria kėsinamasi į aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo santykius. Objektyviosios pusės prasme etp gb padaromi ir neteisėtais veiksmais, ir neteisėtu neveikimu. Dažniausiai pasireiškia neteisėtais aktyviais veiksmais. Etp neteisėto neveikimo forma padaroma tada, kai subjektai neįgyvendina aplinkos apsaugos priemonių, kurias pgl įstatymą jie privalo įgyvendinti (neįvertina savo ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir nesiima priemonių užkirsti kelią tokios veiklos neigiamiems padariniams). Etp neteisėto neveikimo būdu džn padaro pareigūnai, kurie neužtikrina tinkamo aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimo ūkinėje veikloje, neatlieka kontrolės įgalinimų, nevykdo aplinkos apsaugos planų bei programų ir pan. Objektyviąją etp pusę apibūdina ir tokie elementai: žalos aplinkai ar gamtos objektams padarymas, priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusių žalingų padarinių, pažeidimo padarymo vieta, būdai ir laikas.

Objektyviosios pusės prasme ekologinei teisinei atsakomybei būdingos formalios bei materialios sudėtys.

3)subjektas;- Tiek f, tiek j asmenys; gamtos išteklių savininkai ar naudotojai, savo ūkine ar kitokia veikla darantys poveikį aplinkai, arba apskritai gali nebūti suėję į konkrečius aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo santykius; t.p. pareigūnai. Fiziniai asmenys už etp traukiami tik sulaukę tt amžiaus (už adm. ir b.ats – nuo 16, materialinė ats. nuo 15) ir turi būti pakaltinami asmenys. Juridiniai asm. etp subjektu būna tuomet kai jų veikla pažeidžia aplinkos apsaugos įstatymus ir dėl jos padaroma žala aplinkai, gamtos objektams, kitų subjektų turtų bei interesams. Jiems taikoma tik materialinė atsakomybė, t.p. speciali (ekologinė) atsakomybė, pasireiškianti veiklos sustabdymu ar nutraukimu.

4)subjektyvioji pusė –Ją sudaro tie veikos elementai, kurie parodo asmens psichikos būklę pažeidimo darymo metu, jo požiūrį į daromą priešingą teisei veiką bei tos veikos padarinius. Ją apibūdina kaltė,motyvas, tikslas. Pagrindinis ir būtiniausias etp sub pusės elementas – kaltė – subjekto psichinis santykis su daromu teisės pažeidimu ir jo padariniais. Etp-se kaltė gali pasireikšti tiek tyčios tiek neatsargumo forma. Etp padaromas tiesioginės tyčios forma, kai jį padaręs asmuo suprato priešingai teisei savo veikos pobūdį, numatė žalingas jos pasekmes ir jų norėjo; Etp padaromas netiesioginės tyčios forma, kai asmuo nors ir nenorėjo žalingų pasekmių, bet sąmoningai leido joms atsirasti (pvz.:davė nurodymą išmesti į aplinką teršalus, kas sukėlė aplinkos užteršimą). Etp laikomas padarytu dėl neatsargumo, jei jį padaręs asmuo numatė, kad jo veika gali sukelti neigiamas pasekmes aplinkai, t.t. gamtos objektas, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba nors nenumatė, kad jo veika gali sukelti žalingus ekologinius padarinius, bet turėjo ar galėjo tai numatyti (neatsargiai elgėsi su ugnimi miške dėl ko kilo gaisras ir buvo sunaikinta miško augalija bei gyvūnija). Kai kurie etp subjektyviosios pusės prasme galimi tik tiesioginės tyčios forma. Tai vadinamieji savanaudiški etp. (neteisėtas miško kirtimas); kiti tik neatsargiai (neatsargus elgesys su ugnimi sukėlęs miško gaisrą); kartais gb ir mišri forma (neteisėtas medžiojimas padaręs didelę žalą,-tyčia čia bus veikos atžvilgiu, o neatsargumas – atsiradusių pasekmių atžvilgiu,kurių pažeidėjas galėjo ir nenumatyti).

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 24 puslapiai (12974 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 56 KB
  • Ekologinė teisė Lietuvoje
    8 - 3 balsai (-ų)
Ekologinė teisė Lietuvoje. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekologine-teise-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 09:09