Ekologinė teisė


Aplinkos apsaugos teises konspektas. Valstybės ekologinė funkcija, jos realizavimo mechanizmas..

Teisės konspektas. Valstybės ekologinės funkcijos esmė, jos įgyvendinimo pagrindinės kryptys. Valstybės ekologinės funkcijos realizavimo teisinis mechanizmas. Ekologinio reikalavimo esmė, ypatumai. Teisės ekologizavimas. Ekologiniai teisiniai santykiai, teisės normos. Et normos. Et samprata, dalykas, reguliavimo metodai, sistema. Gamtos išteklių nuosavybės bei naudojimo teisė. Gamtos išteklių naudojimas. Aplinkos apsaugos valdymas- samprata, metodai, tikslai. Valdymas aplinkos apsaugos srityje. Aplinkos apsaugos valdymo turinys. Aplinkos monitoringo vedimas. Organizacinė aplinkos apsaugos valdymo struktūra. Valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė. Valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė. Ūkinės veiklos ekologiniai pagrindai.


Teisės ekologizavimas- tai objektyviai apspręstas ekologinės esmės suteikimas , teisės procesas pasireiškiantis moksliškai pagrįsta veikla, teisiškai įtvirtinant ekologinius reikalavimus ir apsprendžia struktūrinį turinio ir funkcinį teisės vystymąsi, turi tikslą užtikrinti visuomenės apsaugą.

plečiant teisės normas, kurios priėmimo metu neturėjo ekologinių tikslų, plečiant jų taikymo ribas.

reikalavimo teisinis įvertinimas- uždaviniai, teisės ir pareigos, reikalavimo įgyvendinimo nustatymai.

Ekologiniai reikalavimai, įtvirtinti teisės normose, bendriausia forma išreiškiami didžiausią teisinę galią turinčiuose teisės aktuose, o kituose jos detalizuojamos.

Jas įgalina realizuoti ekologiniai realizavimai, jas reikia vertinti kaip ekologinių reikalavimų teisinę formą.ET norma- tai visuotinai privaloma elgesio taisyklė, išreiškianti valstybės valią, susiformavusią ekologinės visuomenės funkcionavimo dėsningumo pažinio pagrindu, paruoštos teisės ekologizavimo procese ir reguliuojančios visuomenės ir gamtos aplinkos sąveikos santykius tinkamais ekologiniais reikalavimai.Priklausomai nuo ekologinio reikalavimo laipsnio (kokiu normos jį išreiškia):

tos teisės normos, kurios betarpiškai išreiškiančios ekologinius reikalavimus. Jos skirtos pagrindiniams ekologinio teisinio reguliavimo uždaviniams įgyvendinti, nustato subjektų teises ir pareigas;

šių teisės normų realizavimas taip pat turi būti tinkamai užtikrinamas, tam leidžiamos teisės normos, kurios tiesiogiai išreiškia ekologinius reikalavimus, bet skirtos jų įgyvendinimo užtikrinimui;

ekologizuotos teisės normos į atskirų ūkio šakų teisės normas įvedami ekologiniai reikalavimai, nors tas teisės aktas neskirtas ekologiniams santykiams reguliuoti, bet į jų sudėtį įvestas tam tikras ekologinis reikalavimas.

Ekologiniai teisiniai santykiai- valiniai visuomeniniai santykiai, kylantys visuomenės ir aplinkos sąveikos sferoje ir sureguliuoti Et normomis.

Tų santykių subjektai- atitinkamų t/p turėtojai. Jų ratas neapibrėžtas: valstybė; jos institucijos; gamtos išteklių savininkai ir naudotojai; gyventojai; ūkio subjektai. Jie turi attinkamą teisinį statusą, bet jis nėra visų vienodas, kaip ir teisė dalyvauti šiuose santykiuose. Bet visi naudojasi gamta ir jos ištekliais. JA, kaip šių santykių subjektų, t/p priklauso nuo jo veiklos. Subjektų ratas platus, konkrečiai įstatymų neapibrėžtas.

Šių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindas- juridiniai faktai, numatyti teisės normose.

Gamtos ištekliai yra nuosavybės teisės objektas, todėl jų nuosavybės teisės santykiai reguliuojami CT normų. Tačiau gamtos išteklių teisinis rėžimas ypatingas, nes tai svarbu valstybei, tai visuomenės interesus įtakojantis objektas, todėl ET normų nustatyti t.t. apribojimai naudoti, disponuoti gamtos ištekliais, taip pat reguliuojami specifiniai nuosavybės teisės įsigijimo būdai.

K 47 str. yra skirtas šių santykių reguliavimui. K yra nurodyta, kokie gamtos ištekliai yra išimtinė valstybės nuosavybė- žemės gelmės, valstybinės reikšmės keliai, miškai ir t.t. Kito subjektų, galinčių įsigyti gamtos išteklius nuosavybės teise, ratas ( iki ’96 m. tai buvo tik LR piliečiai ir valstybė, nuo ’96 m ne žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti ir užsieniečiai), šiems santykiams sureguliuoti yra konstitucinis įst.

Nuo 200302 vėl buvo išplėstas subjektų ratas, dabar miškus, vandenis, žemę ir pan. gali įsigyti jau ir užsieniečiai, pagal konstitucinio įst. 3 str.- žemės sklypus nuosavybės teise gali įsigyti užsienio valstybių konsulinėms, diplomatinėms atstovybėms steigti. Išimtinė LR nuosavybė- oro erdvė, kontinentinis šelfas ir ekonominė zona.

47 str. 3 d. įgyvendinimo konstitucinis įst. (‘930320 VŽ 34), juo nustatoma, kaip užsienio subjektai gali įsigyti nuosavybės teise ne žemės ūkio paskirties žemę nuosavybės teise ( ši dalis įsigalios kai įstosim į ES). Užsienio subjektai- užsienio piliečiai ir JA, taip pat užsienio šalių organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, bet turinčios civilinį statusą (tačiau čia tik apie t.t. valstybių subjektus ( t.y. valstybių ratas yra apibrėžtas). Apie integraciją- ES narės ir valstybės, sudariusios t.t. sutartis su jomis bei transatlantinės sąjungos narės. Subjektai, kurie gali įsigyti žemę yra numatyti įst.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 14 puslapių (8486 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 43 KB
  • Ekologinė teisė
    9 - 3 balsai (-ų)
Ekologinė teisė. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekologine-teise.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 08:58