Ekologinės katastrofos


Ekologijos referatas. Įvadas. Ekologijos sąvoka. Žmogaus įtaka ekologijai. Oro tarša. Vandens tarša. Nykstančių rūšių problemos. Žemės tarša. Gamtinių juostų ekologinės problemos. Lietuvos ekologinės problemos. Oro būklė ir tarša. Vandens teliknių būklė ir tarša. Dirvožemio būklė ir tarša. Tarša senais pesticidais. Miškų būklės kaita. Išvados. Naudota literatūra.


Oro trąša organiniu kuru –nafta ir anglimis

Į aplinką išmetamas anglies monoksidas ir anglies dioksidas

Visų pirma, augalų ir gyvūnų rūšys išnykti gali natūraliu būdu ir būti išnaikintos. Kai kurios rūšys išnyksta , nes negali prisitaikyti prie gamtos pasikeitimų, t. y. negali adaptuotis. Taip išnyko dinozaurai, dantytieji paukščiai, pirmykščios žuvys, varliagyviai, ropliai bei daugybe augalų rūšių. Ekosferos evoliucijos požiūriu nesvarbių rūšių nėra. Kita nykimo priežastis – rūšių naikinimas maistui, pramonės žaliavoms, verslui ar medžioklė pramogai. Šiomis dienomis žmogui įtaką daro naujos technoligijos, pasaulinė rinka ir žmonijos gausėjimas. Suteiktos sąlygos brangiai parduoti kailius, dramblio iltis, ryklio pelekus, krokodilo odą ir t.t. Taip išnyko Australijos ir Afrikos antilopių ir kengūrų populiacijos. Kambodžos laukinis jautis kuptėjus, Tasmanijo tigras...

Rūšių nykimo kontrolė Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga kaupia informaciją apie retąsias ir nykstančiąsias rūšis. Šios sąjungos iniciatyva 1966m. pradėta spausdinti Raudonoji knyga (RK). Pagrindinė knygos paskirtis yra atkreipti žmogaus dėmesį į nykstančias rūšis ir padėti suprasti, kad tai vyksta dėl jo ūkinės veiklos, todėl joms reikalinga žmogaus globa.

Paukščiai žūsta per sezonines migracijas. Kasmet apie 150 mln. parskrendančių paukščių sumedžiojama arba žūsta Italijoje, Ukrainoje, Izraelyje... Egzotiški paukščiai gaudomi ir patalpinami į zoologijos sodus, namų aplinką, žudomi dėl puošnių plunksnų. Nykstančios paukščių rūšys: karališkasis ir vapsvaėdis erelis, amerikinė gervė, Tačianovskio kragas, baltasnapis genys, pelėdinė papūga ir kt.

Ropliai ir varliagyvai nyksta dėl vertingos odos kasmet žūsta apie 4 mln. krokodilų. Daugiausia sunaikinama Indonezijoje, JAV, vandenynų pakrantėse dėl mėsos, riebalų ir šarvų naikinami žalieji jūriniai vėžliai. Nykstančios rūšys: jūrinis vėžlys, medvarlė, Siamo krokodilas, didžiausias pasaulio driežas Komodo varanas ir kt.

Maistui tinkamų žuvų ištekliai nyksta dėl intencyvios pramonės žvejybos, egzotiškos žuvys – akvariumui. Endeminės žuvų rūšys nyksta dėl pasikeitusios jų gyvenimo aplinkos, brakonieriavim. Auksaspalvis Džilos upėtakis nyksta dėl vandens lygio svyravimo, kurios sukelia užtvankų statybos. Net 168 žuvų rūšių ir 25 porūšių įrašyta į Raudonąją knygą.

Bestuburiai ir vabzdžiai nyksta dėl augalų bei gyvūnų rūšių nykimo ir pažeistos ekosistemų pusiausvyros. Drugių nykimą skatina urbanizacijos sukeltos problemos, pesticidų ir insekticidų naudojimas.

kenksmingomis madžiagomis ūžteršti žemės ūkio produktai.

Tundrų ekologinės problemos. Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tundrų ekologines problemas sukelia besikeičiančios gyvenvietės, miestai ir gyventojų skaičiaus didėjimas. Tai susiję su naudingųjų iškasenų paeiška ir gavyba. Suaktyvėjusios akmens anglies, naftos, juodųjų ir spalvotųjų metalų gavyba. Blogėja sąlygos tik tundroje galintiems gyventi endeminiams gyvūnams ir augalams.

gyvūnų rūšių nykimas ir naikinimas, ištisinis nereguliuojamas , nebaudžiamas brakonieriavimas;

dideli augalinės dangos pežeidimų mastai, negrįžtama augalinės dangos kaita;

intensyvus teršalų kaupimasis tundros paviršiaus vandens telkiniuose.

Vidutinių platumų ekologinės problemos. Šiuose miškuose susikaupęs gana storas organinės medžiagos sluoksnis turi teigiamos įtakos šių biomų stabilumui. Čia auga daugiau nei 300 augalų rūšių. Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje dėl aplinkos užterštumo bei klimato šiltėjimo mažėja miškų plotai. Išnykus augalų rūšims gyvūnų rūšys turi išnykti arba evoliucionuoti. Dėl to mažėja biologinė įvairovė.

būklės blogėjimas dėl aplinkos užterštumo, plotų mažėjimo, laipsniškos degradacijos;

nekokybiškas vandens telkinių bei gyvenviečių apsauginių juostų formavimas;

didėjantys augalų ir gyvūnų nykimo mastai.

Drėgnųjų atogrąžų miškų ekologinės problemos. Šie miškai yra senesni nei tundros ar vidutinių platumų miškai. Jei mažai pasikeitė nuo paleoleto periodo. Ekosistemų mokslo požiūriu senesnis miškas laikomas vertingesniu ir stabilesniu. Drėgnųjų atogrąžų miškų plotas sparčiai mažeja. Kasmet iškertama apie 140 tūkst. km2 šių miškų. Daug miškų sunaikinta Centrinės Afrikos Kongo upės baseine ir Pietų Amerikos Amazonės baseine. Šių miškų kirtimas gali priartinti globalinę krizę.

Dykumų ir pusdykumių ekologinės problemos. Jų plotas didėja jau nuo 150 m., tai kelia ekologų ir aplinkosaugos nerimą. Per paskutinius 10 metų jų plotas padidėjo apie 60 – 80 tūkst. km2 kasmet. Tam įtakos turi ne tik žmogaus ūkinė veikla, bet ir žemės plutos sausėjimo procesas, susilęs su klimato atšilimu.

laistomajai žemdirbystei vanduo paimamas iš kitų ekosistemų ir yra neracionaliai naudojamas; dirva druskėja, formuojasi tyrlaukiai, plinta dykumų plotai;

  • Ekologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (6218 žodžių)
  • Ekologijos referatai
  • Microsoft Word 301 KB
  • Ekologinės katastrofos
    10 - 8 balsai (-ų)
Ekologinės katastrofos. (2015 m. Rugsėjo 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekologines-katastrofos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 10:10