Ekologinis monitoringas


Ekologijos konspektas.

Ekologinis monitoringas. Monitoringo programa. Aplinkos monitoringas. Aplinkos monitoringo principai. Pakankamo minimumo principas. Reprezentatyvumo principas. Monitoringo lygmenys Lietuvoje. Monitoringo objektai. Monitoringo pavaldumas. Krastovaizdzio stotys. Oro monitoringas. Vandenu monitoringas. Dirvozemio monitoringas. Augalu ir gyvunu monitoringas. Krastovaizdzio monitoringas. Valstybinė aplinkos monitoringo 2011 – 2017 metų programa. įžanga. Programos tikslai ir uždaviniai. Aplinkos oro būklės stebėjimo sritis. Programos tikslai ir uždaviniai aplinkos oro būklės stebėjimo srityje. Vandens būklės stebėjimo sritis. Programos tikslai ir uždaviniai vandens būklės stebėjimo srityje. Dirvožemio būklės stebėjimo sritis. Programos tikslai ir uždaviniai dirvožemio būklės stebėjimo srityje. Gyvosios gamtos būklės stebėjimo sritis. Programos tikslai ir uždaviniai gyvosios gamtos būklės stebėjimo srityje. Ekosistemų būklės stebėjimo sritis. Kraštovaizdžio būklės stebėjimo sritis. Programos tikslai ir uždaviniai kraštovaizdžio būklės stebėjimo srityje. Programos įgyvendinimas.


Ekologinis monitoringas (sin. Aplinkos stebėsena). Yra priimta valstybinė LT monitoringo programa – tai dokumentas, kuris apibrėžia, kas į tą programą yra įjungta ir kt.

Aplinkos monitoringas - tai yra sudetinga, sistemingų (suplanuotų) aplinkos stebėjimų sistema, apimanti duomenų surinkimą, jų analizę, aplinkos buklės vertinimą ir pokyčių prognozes.

Programa – tai kompleksas, sudėtingesnis struktūrinis dalinys, susideda iš projektų. Ši programa nurodo, kokios veiklos yra numatytos Lietuvoje, kas ją sudaro. Ji yra sudaroma keleriems metams. Apie visus rezultatus skelbia aplinkos ministerija.

1985 m. lietuviai Tarybų Sąjungoje pradėjo vykdyti miškų būklės monitoringą (Adomaitis).

1.Kompleksiskumas- apima tiek abiotinių, tiek biotinių veiksnių stebėjimus.

2.Pakankamo minimumo principas- vadovaujantis nuostata, kad planuoti reikia tiek tyrimu, jog ju butu pakankamai mazai, taciau, leistu padaryti norimas išvadas.

3.Patikimumas- prognozuojami rezultatai ir tiek planuota stebejimu, kad gauti statistini patikimuma.

4.Biocentriskumas- pasaulyje vyrauja nuostata, kad turi vyrauti biologiniu tyrimu stebejimas. Siekiamybe yra kuo daugiau apimti biologiniu objektu.

5.Reprezentatyvumo principas- programos vykdymo pasekoje surinkti duomenys turi atspindeti visa antropogeninio poveikio ivairove, visu gamtiniu salygu ivairove, didziausia demesi skiriant daznaisiai sutinkamoms ir ukiskai svarbiausioms organizmu grupems, bei jautriausiu krastovaizdziu bei ekosistemu stebejimui. Taip pat svarbiausioms antropogeninems veikloms įvertinti.

1.Vietinis(lokalinis)- kai stebimi konkreciai zinomo tarsos saltinio monitoringas.

2.Regioninis- suprantamas nevienareiksmiskai- Europos monitoringo kontekste Lietuva laikoma regionu, tuo tarpu nacionaliniame lygmenyje regionais suprantamos apskritys, bet jokiu būdu ne vienas objektas.

3.Globalinis- kai kalbama apie daugeli valstybių/visą planetą/žemyną ar pan. Pvz globaliniai tarsos pernasos- tai ka Lietuva gauna iš kitur.

Lietuvoje monitoringo programą numato tokiu objektu tyrimus:

tarsos saltiniu; b) geosferos komponentai(oras, vanduo,dirvozemis); c) tersalu migracijos procesai tokie kaip pernasos, nuoplovos, isplovos, ir pan.; 4) biologiniai objektai (rūšys, populiacijos).

Aplinkos monitoringo vykdymui yra sukurta tam tikra monitoringo infrastruktura, pvz. nacionaliniame lygmenyje yra sukurtos vadinamos kompleksines krastovaizdzio stotys (ju paskirtis-tirti vandens sudeti, misko organikos sudeti). Monitoringo stotis, kuri veikia Nidoje- jos duomenys yra vertinami kaip tarsos fonas, kurį Lietuva gauna vyraujančių vėjų kryptimi iš Europos.

Siek tiek veliau tokia stotis įkurta Žemaitijos Nacionaliniame parke. Radioaktyvu fona stebi daugiausia Vilniuje, nes tai būtų globalus teršimas, įranga sukurta ant Aplinkos ministerijos stogo.

Oro monitoringas: siuos tyrimus sudaro 2 skirtingus tyrimu grupes:

Radionuklidas - pazeisti branduoliai, kurie i aplinka spinduliuoja kruvi turincias daleles.

Filtras oro tarsos patikrai keiciamas kas 3 paras. Tuo tarpu tiriant chemine tarsa vertinama labai daug komponentu: sunkieji metalai(Cu,Zn), sieros ir azoto oksidu kiekis , CO kiekis, Sieros vandenilio, amoniako, formaldehidu, ksilolo,tilolo.

Tiriant vandeni nustatinejama- bakteriologine tarsa(pvz fekaliju imesta), azoto kieki(jei tvartas arti).

Vandenu monitoringas- andenu kokybes stebejimai Lietuvoje yra seniausi, pvz upiu lygio stebejimai vykdomi daugiau nei 100 metu. Pagal programa foninis upeliu kokybes tyriams atliekamas 6 vietose, dazniausiai vandens meginiai upese yra paimami zemiau tersimo vietos. Zemdirbystes poveikis upems Lietuvoje yra stebimas daugiau kaip 20 vietu. Ezeru vandens kokybe tiriama maziau vietu(nes ezerai maziau tersiami, ju vandenys svaresni, tarsos variacija mazesne). Taip pat Lietuvoje vykdomi fitoplanktono, zooplanktono, makrofitu ir kitokie hidrobiontu tyrimai. Baltijos juros vandens kokybe siuo metu tiria daugiau kaip 50 tasku.

Dirvozemio monitoringas- kokybes ir jo uzterstumo tyrimai vykdomi 75 vietose. Periodiskai kas 5 metus tyrimai kartojami. 1 pavyzdys dirvozemio surenkamas is 2,4ha dirvozemio ploto. dirvozemyje ieskoma pesticidu likuciu.

  • Ekologija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (5051 žodis)
  • Ekologijos konspektai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Ekologinis monitoringas
    10 - 2 balsai (-ų)
Ekologinis monitoringas. (2016 m. Vasario 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekologinis-monitoringas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:21