Ekonometrijos modelis referatas


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Objektas ir veiksniai. Bendrasis vidaus produktas (objektas). Eksportas. Valdžios sektoriaus išlaidos. Tiesioginės užsienio investicijos. Krovinių vežimas ir apyvarta kelių transportui. Nedarbas. Netransformuoti duomenys. Linijiniai grafikai. Transformuoti duomenys. Transformuotų duomenų linijiniai grafikai. Scatter grafikai. Pasikliautinieji intervalai. Pasikliautinasis Vidurkio m intervalas. Pasikliautinasis dispersijos S² intervalas. Hipotezės. Hipotezių apie vidurkius ir dispersijas lygybes tikrinimas. Koreliacijos koeficiento skaičiavimas. Hipotezė apie koreliacijos lygybę skaičiui. Hipotezės apie dviejų koreliacijos koeficientų lygybę. Daugialypė regresija. Prognozavimas. Išvados.


Studijuojant tokią profesiją, kaip finansų ekonomika, neretai tenka susidurti su įvairiausiais rodikliais. Todėl yra labai svarbu, jog sugebėtume ne tik tuos rodiklius sulyginti, bet ir gauti kuo daugiau ir įvairesnės informacijos. Mūsų objektas buvo bendrasis vidaus produktas. Tai vienas svarbiausių rodiklių, parodančių šalies ekonominę padėtį bei išsivystymo lygį ir yra apibrėžiamas kaip galutinė prekių ir paslaugų sukurtų šalyje rinkos vertė per tam tikrą laiko tarpą. Pasirinkome 5 veiksnius: eksportą, valdžios sektoriaus išlaidas, tiesiogines užsienio investicijas, krovinių vežimas ir apyvarta kelių transportui, bei nedarbo lygį (visi duomenys imti iš Statistikos departamento). Tad šiame darbe bus parodyta, kokią įtaką veiksniai daro mūsų objektui per pasirinktą laikotarpį nuo 2002 iki 2012 metų imtinai.

Kaip kito BVP ir pasirinkti veiksniai mūsų analizuojamame laikotarpyje?

Kokias prognozes galime nuspėti ateinančiam laikotarpiui?

Darbo objektas:Bendrasis vidaus produktasDarbo tikslas:Suprasti bei atlikti 2002m. - 2012m. ekonometrinę analizę, pateikti duomenis ir prognozę.Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti BVP ir veiksnių kitimą

Apskaičiuoti BVP ir veiksnių priklausomybę

Apskaičiuoti BVP ir veiksnių skaitines charakteristikas

Pateikti prognozę

Bendrojo vidaus produkto dydį galima apskaičiuoti trimis būdais: gamybos metodu, išlaidų metodu ir pajamų metodu.

Šių metodų sudedamosios dalys skiriasi, tačiau kiekviena dalis turi įtakos bendrojo vidaus produkto dydžiui. Žinoma, šių metodų sudedamosios dalys nėra vieninteliai veiksniai. Šiame darbe nagrinėjama importo, valdžios sektorių išlaidos, tiesioginės užsienio investicijos, krovinių vežimas bei apyvarta kelių transportui ir nedarbo lygio įtaka.

Šiame darbe eksportas išreikštas kaip visų eksportuotų prekių ir paslaugų iš Lietuvos į užsienio šalis per metus suma litais. Eksportuotų prekių ir paslaugų suma didina BVP.

Valdžios sektoriaus išlaidos – centrinės ir vietos valdžios institucijų išlaidos galutinėms prekėms ir paslaugoms, taip pat darbo jėgai įsigyti ir naudoti.

Šiame darbe vyriausybės išlaidos išreikštos visų vyriausybės išlaidų suma per metus litais. Valdžios sektoriaus išlaidos didina BVP.

Šiame darbe tiesioginės užsienio investicijos išreikštos suma litais visų per metus į Lietuvą tiesioginių užsienio investicijų. Tiesioginės užsienio investicijos didina BVP.

Krovinių pervežimas – įstatymais reglamentuotas prekių pervežimas iš vienos valstybės į kitą, dažniausiai jas ir parduodant. Apyvarta kelių transportui – kuo didesnis judėjimas Lietuvos keliais, tuo didesni mokesčiai surenkami kelius prižiūrinčioms valstybinėms istaigoms. Krovinių vežimas yra reikšminga tarptautinės prekybos dalis. Vežamos prekės gali būti ir pervažamos prekės, jos neprivalo būti eksplotuojamos Lietuvoje.

Šiame darbe krovinių vežimas išreikštas kaip visų krovinių pervežimas Lietuvos teritorijoje ir už tai surinkti mokesčiai per metus suma tonomis. Vežtų prekių Lietuvos teritorijoje suma didina BVP.

Šiame darbe nedarbas išreikštas Lietuvoje nedirbančių žmonių (nuo 15m. – 24 metų) nedarbo lygis procentais . Nedarbo lygio didėjimas mažina BVP.

Raudona linija atspindi 12 metų eksportą išreikštą kaip visų eksportuotų prekių ir paslaugų iš Lietuvos į užsienio šalis per metus suma litais.

Tai, kad BVP linija yra aukščiau eksportą atspindinčios linijos paaiškinama tuo, kad eksportas yra sudedamoji dalis BVP.

Grafike matoma, kad šie du dydžiai koreliuoja ir yra susiję tiesioginiu ryšiu – didėjant/mažėjant eksportui, didėja/mažėja BVP.

Didžiausia BVP ir eksporto reikšmė buvo pasiekta tuo pačiu laiku – 2012 metais, o mažiausios reikšmės buvo taip pat tuo pačiu metu – 2002 metais.

Grafike, taip pat, matyti, kad eksporto didėjimas buvo pastovesnis negu BVP.

Raudona linija atspindi 12 metų vyriausybės išlaidas išreikštas kaip visų vyriausybės išlaidų suma per metus litais.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 34 puslapiai (4337 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 171 KB
  • Ekonometrijos modelis referatas
    10 - 6 balsai (-ų)
Ekonometrijos modelis referatas. (2016 m. Kovo 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonometrijos-modelis-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 03:52