Ekonometrijos namų darbas Oro sąlygų kitimas Lietuvoje


Ekonomikos namų darbas. Įvadas. Probleminės srities aprašas. Stebinių analizė. Sklaidos diagramos. Kintamųjų stačiakampės diagramos. Išskirčių nustatymas. Duomenų normalumas. Kvantilių grafikai. Histogramos. Koreliacinė matrica. Daugelypės tiesinės regresijos modelis (DTR). DTR modelis įvertinus visus nepriklausomus kintamuosius. Porinės tiesinės regresijos (PTR) modelio sudarymas. PTR modelio įvertinimas. Situacijų modeliavimas. Liekamųjų paklaidų analizė. Autokoreliacija. Heteroskedastija. Priklausomojo kintamojo prognozavimas. Išvados. Literatūra.


Šiame darbe analizuojamas Lietuvos oro sąlygų kitimo priklausomybė nuo įvairių veiksnių: vidutinės oro temperatūros, atmosferos slėgio, drėgnumo bei pojūčio. Taip pat pateikiama prognozė bei aptariama rezultatų svarba.

Darbo tikslas - išnagrinėti sudaryto modelio reikšmingumą, išsiaiškinti, nuo kokių veiksnių labiausiai priklauso oro temperatūros kaita.

Darbo objektas – oro temperatūra

Tyrimo metodai – porinės tiesinės regresijos (PTR) ir daugialypės tiesinės regresijos (DTR) modeliai.

Pasirinkau analizuoti didžiųjų Lietuvos miestų (t.y. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių) oro temperatūras. Nuo temos pasirinkimo iki darbo pristatymo datos, nuolatos stebėjau orų prognozes, įskaitant temperatūrą, pojūtį, atmosferos slėgį bei drėgnumą.

Dažniausiai oras keičiasi dėl temperatūros skirtumų keliose vietovėse. Vertinant dideliais mastais, temperatūros skirtumai atsiranda dėl to, kad arčiau pusiaujo esantys regionai iš Saulės energijos gauna daugiau nei regionai arčiau ašigalių. Vietiniu mastu, temperatūros skirtumai gali atsirasti dėl skirtingų paviršiaus charakteristikų: vandenynų, miškų, ledynų, ir kt. Paviršiaus temperatūrų skirtumai savo ruožtu lemia slėgio skirtumų susidarymą. Oras virš karšto paviršiaus šyla ir plečiasi, taip mažėjant oro slėgiui. Susiformuoja slėgio gradientas ir oras juda iš aukšto slėgio zonos į žemo slėgio zoną, susidarant vėjui. Susijungus kelioms tokioms paprastoms slėgio sistemoms susidaro sudėtingesnės sistemos bei kiti orų reiškiniai.

Namų darbas atliktas siekiant išsiaiškinti, kuris veiksnys (drėgmė, pojūtis, ar atmosferos slėgis) turi daugiausia įtakos oro temperatūros kaitai.

Pagal turimus duomenis sudarytos sklaidos diagramos rodo, kaip pasiskirstę duomenys. Analizuojant sklaidos diagramos taškų išdėstymą, galima nustatyti ryšio tipą ir išskirtis bei įvertinti duomenų sklaidą – kuo didesni atstumai tarp taškų – tuo sklaida didesnė. Išanalizavus šias diagramas galima teigti, , kad visų kintamųjų kitimo tendencijos neaiškios ir tarp reikšmių gali būti išskirtys.

Stačiakampės diagramos – tai stulpelinės diagramos su įvertintomis sklaidos charakteristikomis. Stačiakampė diagrama parodo grafinį penkiaskaitės suvestinės vaizdą: minimalią reikšmę, pirmąjį ir trečiąjį kvantilius, medianą, bei maksimalią reikšmę. Kvantilius žymi braižomas stačiakampis, viduryje kvadrato pažymėta medianos reikšmė. „Ūsai“ tęsiasi iki paskutinių neišsiskiriančių duomenų aibės reikšmių (minimali/maksimali reikšmė). Reikšmės, nepatenkančios į trijų kartilinių pločių intervalą, vadinamos išskirtimis. Stulpelinės diagramos naudingos tiriant skirstinio simetriškumą ( maksimalios ir minimalios reikšmės nutolimas nuo medianos, ir nustatant išskirtis.

Iš pateiktų stačiakampių diagramų galima matyti, kad kintamųjų Y, X1 ir X3 reikšmės pasiskirsčiusios simetriškai ir kad juose išskirčių nėra, o kintamas X2 turi vieną išskirtį, kadangi nepatenka į trijų kvartilių pločių intervalą IQR.

Išskirtys nustatomos tų stebinių, kurių stačiakampėje diagramoje yra užfiksuotos išskirtys. Pasirenkami X2 stebiniai, nes tik X2 stebiniams stačiakampė diagrama rodė išskirtis ir naudojamas standartizuotos kintamojo reikšmės metodas. Šio metodo esmė išskirtimi vadinamas tas stebinys, kurio standartizuota reikšmė viršija 2. Taikant šį metodą, į Eviews komandų langą buvo įvesta štai tokia serijų objekto sukūrimo komanda: series isskirtis_2s=abs((x2-@mean(x2))/@stdev(x2))>2. Taikant standartizuotų kintamųjų metodą išskirtys buvo rastos kintamąjame X2, o ten kur rastos išskirtys, tuos stebinius iš kintamųjų reikia pašalinti. Taigi iš X2 kintamojo reikia pašalinti 4 stebinį.

  • Ekonomika Namų darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (2704 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos namų darbai
  • Microsoft Word 130 KB
  • Ekonometrijos namų darbas Oro sąlygų kitimas Lietuvoje
    10 - 7 balsai (-ų)
Ekonometrijos namų darbas Oro sąlygų kitimas Lietuvoje. (2016 m. Sausio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonometrijos-namu-darbas-oro-salygu-kitimas-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 14:09